Įvadas
1. Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) po priedangomis auginamiems bulvinių šeimos augalams yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“. Standartas apima bulvinių šeimai (Solanaceae) priklausančių augalų: pomidorų (Lycopersicon esculentum), ankštinių pipirų (paprikos) (Capsicum annuum) ir baklažanų (Solanum melongena) kenksmingų organizmų, įskaitant ligas ir piktžoles, kontrolės metodus.
2. Šiaurinėse EPPO regiono šalyse bulvinių šeimos daržovės auginamos daugiausia uždarame grunte (po priedangomis). Kur klimato sąlygos leidžia, šios „vaisinės daržovės“ auginamos atvirame grunte (lauke) (žiūrėti EPPO Standartą PP 2/nn „Lauko bulvinių šeimos daržovės“), taip pat ne sezono metu – plėvele dengtuose tuneliuose arba šiltnamiuose. Tokiomis sąlygomis pagrindinė strategija, kontroliuojant žaladarius, lieka beveik panaši. Aukštame lygyje laikomasi būtinų pagrindinių higienos standartų (reikalavimų). GAAP bulvinių šeimos daržovėse taip pat reiškia aplinkos apsaugos valdymą, kai kenkėjų ir patogenų paplitimas gali būti veikiamas pagrindinėmis auginimo sąlygomis. Intensyviose auginimo technologijose sėjomaina (augalų kaita) retai kada įmanoma, o ir augalus čia linkę greitai apnikti kenkėjai. Tačiau Viduržemio jūros šalyse augalų kaita, veikianti tiek dirvos sąlygas, tiek kenkėjų vystymosi ciklą, yra laikoma svarbia bulvinių šeimos daržovių po plėveline priedanga auginimo dalimi. Rekomenduojama mažiausiai 2-4 metus neauginti bulvinių šeimos augalų, atsižvelgiant į rūšių atsparumą tam tikriems patogenams. Kur tik įmanoma, reikia auginti atsparias veisles ar mažiau jautrias ligoms, tokioms kaip miltligės ir vytuliai.
3. Bulvinių šeimos daržovės paprastai auginamos iš daigų. Daigai, užauginti mažuose durpių puodeliuose (ar kitoje panašioje taroje), durpių blokeliuose, persodinami į pastovią augimo vietą. Augintojai dažnai perka daigus arba patys juos užsiaugina. Duoti žemiau nurodymai skirtingiems kenkėjams remiasi atskiromis rekomendacijomis daigams. Daigai turi būti auginami aukštos kokybės komposte. Jie turėtų būti auginami izoliuotoje vietoje, toliau nuo kitų bulvinių šeimos augalų. Daigai turėtų atitikti sertifikuotų standartų normas. Normose turėtų būti išdėstyti reikalavimai, kaip išvengti daigų diegavirtės, įskaitant sėklų beicavimą.
4. GAAP rekomenduoja naudoti sėklų beicavimą nuo žaladarių, nes tokie būdai sumažina purškimus. Sveika beicuota sodinamoji medžiaga ir auginimas neužkrėstame dirvožemyje ar steriliame augimo substrate yra nepaprastai svarbūs. Panašūs reikalavimai keliami vandeniui. Jis turėtų būti švarus, neužkrėstas patogenais, ypač kai dirbtiniuose substratuose naudojama uždara laistymo sistema.
5. Bulvinių šeimos daržovės daugiausiai auginamos dirbtiniame substrate, kaip pvz., mineralinėje vatoje. Mineralinė vata ir kitos plaušinės medžiagos turėtų būti naudojamos pakartotinai tik po sterilizacijos garais. Įrankiai, mechanizmai po naudojimo turėtų būti išvalomi. Augalai neturėtų būti žalojami mechaniškai. Auginimo sezono pabaigoje laistymo sistema turėtų būti dezinfekuojama (pvz., vandenilio peroksidu/PAA) nuo patogenų. Tuščiuose šiltnamiuose langai turėtų būti valomi nuo dumblių ir žalių samanų. Žiemą gali būti panaudotos pertvaros, kad būtų sumažintos šildymo išlaidos. Ankstyvą pavasarį yra būtina pašalinti pertvaras, kad būtų išvengta pernelyg didelės drėgmės ir šviesos trūkumo. Langai ir ventiliacijos angos uždengiamos tinklais, kad nepatektų vabzdžiai, tokie kaip amarai, kandys, minamusių suaugėliai ir baltasparniai. Tinklo angos turi būti labai mažos tripsams ir kitiems mažiems vabzdžiams.
6. Kenkėjai turėtų būti visad reguliariai stebimi. Skirtingų augalų apsaugos produktų purškimo programa yra taip pat GAAP, kai yra aptiktos arba laukiamos tam tikros kenkėjų rūšys, kurios kontroliuojamos tik cheminiu būdu. Turėtų būti nustatomas vietinė žalingumo riba. Normos turėtų atitikti reikalavimų etiketėje, atsižvelgiant į individualų (savitą) veikimą ir galimą sąveiką.
7. GAAP naudojamos tik aukštos kokybės rankiniai ar automatiniai purškimo įrengimai. Dažniausiai augalų apsaugos produktai paskleidžiami purškiant. Šiltnamiuose gali būti naudojami mažatūriai purškimo įrenginiai, kai pesticidai gali būti paskleidžiami sudarant rūką, miglą, paleidžiant juos dūmų pavidalu, taip pat per drėkinimo ir maitinimo sistemas. Kai vyksta purškimo darbai, ypač purškiant šiltnamio erdvę, durys ir langai turi būti sandariai uždaryti, kad nuodingos medžiagos nepasklistų į aplinką. Darbininkai tokiems darbams turėtų būti specialiai paruošti, turi dėvėti spec. aprangą. Karencijos laikas, kuris turi praeiti po apsaugos produktų panaudojimo, nustatomas atskiroms veikliosioms medžiagoms ir šių reikalavimų turi būti prisilaikoma. Nuodingas vanduo turėtų būti saugiai sunaikintas.
8. Dirvos sterilizacija yra pagrindinė priemonė kontroliuoti žaladarius (įskaitant piktžolių kontrolę) uždarame grunte. Šiam tikslui GAAP naudojamas dirvos garinimas ir soliarizacija. Tačiau GAAP neturima omeny sistemiško dirvos steriliantų naudojimo, tokie būdai turėtų būti ribojami ir, esant būtinybei, leidžiami tik griežtai kontroliuojat. Pietų šalyse dirvos soliarizacija yra labai efektyvi priemonė dirvos patogenams, tokiems kaip Pyrenochaeta lycopersici, Didymella lycopersici, Verticillium dahliae, Phytophthora capsici, Fusarium oxysporum f. sp. radicis-lycopersici, nematodams ir kai kurioms piktžolių rūšims naikinti.
9. Biologinė kontrolė, kaip dalis integruoto augalų auginimo (IAA) programos, tampa pagrindine praktika bulvinių šeimos daržovių apsaugoje. Jei naudojami biologiniai agentai ir yra būtinybė augalų apsaugos produktų, turėtų būti įvertintas abipusis veikimas ir apsaugos produktai naudojami tinkamu laiku (pvz., žr. lentelę Bulletin OEPP/EPPO, 1998 28, 423-429). Jei augalų
1 lentelė. Pagrindiniai kenksmingi organizmai bulvinių šeimos daržovėse uždarame grunte
Kenksmingi organizmai Daržovės, kurias auginant galimas ekonominis nuostolis
Grybai
Pythium spp. pomidorai, paprika, baklažanai
Thanatephorus cucumeris (anam. Rhizoctonia solani) pomidorai, paprika, baklažanai
Thielaviopsis basicola pomidorai, paprika, baklažanai
Phytophthora cryptogea pomidorai, paprika, baklažanai
Phytophthora nicotianae pomidorai
Phytophthora capsici paprika
Pyrenochaeta lycopersici pomidorai, paprika, baklažanai
Didymella lycopersici pomidorai, paprika, baklažanai
Alternaria solani pomidorai
Septoria lycopersici pomidorai, baklažanai
Fusarium oxysporum ir Verticillium spp. (vytulys) pomidorai, paprika, baklažanai
Fusarium oxysporum f. sp. radicis-lycopersici pomidorai
Botryotinia fuckeliana pomidorai, paprika, baklažanai
Phytophthora infestans pomidorai
Leveillula taurica paprika
Oidium neolycopersici pomidorai, paprika, baklažanai
Oidium longipes baklažanai
Fulvia fulva pomidorai
Sclerotinia sclerotiorum pomidorai, paprika, baklažanai
Bakterijos
Clavibacter michiganense subsp. michiganensis (sinonimas
Corynebacterium michiganense subsp. michiganensis),
Pseudomonas syringae pv. tomato, Xanthomonas vesicatoria pomidorai
Virusai (žr. 2 lentelę)
Vabzdžiai
Amarai pomidorai, paprika, baklažanai
Pelėdgalviai ir kiti vikšrai pomidorai, paprika, baklažanai
Liriomyza spp. (minamusės) pomidorai, baklažanai
Frankliniella occidentalis, Thrips tabaci pomidorai, paprika, baklažanai
Echnothrips americanus paprika
Trialeurodes vaporariorum, Bemisia tabaci (baltasparniai) pomidorai, paprika, baklažanai
Erkės
Tetranychus urticae, Tetranychus cinnabarinus, Polyphagotarsonemus latus pomidorai, paprika, baklažanai
Aculopsis lycopersici pomidorai
Nematodai
Melaidogyne spp. pomidorai, paprika, baklažanai
Piktžolės pomidorai, paprika, baklažanai
apsaugos produktai, veikiantys žalingai natūralius priešus, vis dėlto turi būti naudojami, purškiama tiktai dalis pasėlio, kad nebūtų suardyta biologinės kontrolės sistema visame plote. Kamanių ir bičių naudojimas apdulkinimui bulvinių šeimos daržovių pasėliuose yra įprasta praktika uždarame grunte, todėl jie turėtų būti apsaugoti, kai naudojami augalų apsaugos produktai. Aviliai turi būti išnešti iš šiltnamio arba apdengti tam tikram laikui, priklausomai nuo naudojamo produkto. Biologinė dirvos patogenų kontrolė yra sprendžiama su antagonistiniais organizmais (pvz., Trichoderma harzianum, Streptomyces griseoviridis).
10. Plėvele dengtiems tuneliams ir šiltnamiams yra svarbus tinkamų plėvelių parinkimas. Gauti geri rezultatai, naudojant fotoselektyvines plėveles, kurios gali sumažinti vabzdžių antplūdį. Labai svarbu Viduržemio jūros šalyse apriboti keletą virusų, įskaitant Tomato yellow leaf curl begomovirus (TYLCV), sėkmingai auginant bulvinių šeimos daržoves, ypač pomidorus. Paplitimas Bemisia tabaci, TYLCV nešiotojo, yra taip pat svarbus. Augalų transportavimas iš daigyno į auginimo vietą turėtų būti vykdomas atitinkamomis sąlygomis, naudojant dangas, kad būtų išvengta augalų užsikrėtimo. Plėveliniai šiltnamiai turėtų turėti tinklinę dangą, dvigubas duris ir ribotą personalo priėjimą. Specialus dėmesys turėtų būti skiriamas piktžolių naikinimui šiltnamiuose ir aplink juos, nes jos yra daugelio kenkėjų (įskaitant virusus), taip pat piktžolių sėklų šaltinis. Augalai turėtų būti reguliariai tikrinami dėl virusų požymių, o užkrėsti tuoj pat pašalinami. Geltonų lipnių gaudyklių naudojamas baltasparniams stebėti ir jų skaičiui nustatyti yra gera praktika.
Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų
11. EPPO, ruošdama šį standartą rinkiniui apie GAAP, svarstė informaciją apie specifines veikliąsias medžiagas, naudojamas augalų apsaugai kai kuriose šalyse, ir kaip tai susiję su pagrindine GAAP strategija. Įmanoma, kad tos veikliosios medžiagos dėl tam tikrų priežasčių nėra registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina pagrindinės strategijos. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, tik šalyje registruotas produktas gali būti naudojamas.
Vaisių ir šaknų puviniai
Požymiai
12. Keletas Pythium spp. rūšių gali užkrėsti bulvinių šeimos augalus ankstyvuoju augimo tarpsniu, sukeldami sėklų puvinį, daigų diegavirtę, šaknų ir stiebo puvinius. Nebeicuotos sėklos infekuotoje dirvoje gali supūti. Jau dygstantys augalai turi tamsiai rudų ar juodų vandeningų dėmių. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja. Lapeliai vysta, daigai sunyksta. Daigų diegavirtė atsiranda židiniais, o persodinus daigus į šiltnamį ji pasireikš ten, kur daigai buvo silpni, pažeisti mechaniškai ar auga nepalankiomis sąlygomis. Pythium spp. išgyvena dirvoje oosporų pagalba supuvusiuose audiniuose daugelį metų. Optimaliomis sąlygomis šis patogenas gali augti neapibrėžtą laiką kaip vegetatyvinis micelis ant įvairių organinių substratų dirvoje. Pythium spp. padeda plisti per drėgna dirva, temperatūros svyravimai, nematodų pažeidimai. Grybines museles (Mycetophilidae ir Ephydridae) reikėtų naikinti, nes jos yra Pythium nešiotojos.
13. Thanatephorus cucumeris (anamorfa Rhizoctonia solani) yra plačiai paplitęs dirvos grybas, kuris sukelia bulvinių šeimos daržovių diegavirtę, šaknų, stiebo (pamatinės stiebo dalies) ir vaisių puvinį. R. solani išsilaiko dirvoje, komposte ir užkrėstose liekanose micelio ir skleročių pagalba. Patogenas sukelia rusvai rudas ar tamsiai rudas dėmes ant dygstančių daigų. Daigai gali nunykti prieš sudygimą ar ką tik sudygę. Jaunas stiebelis suplonėja, įsismaugia ir augalas žūsta. Šaknų puvinys pasireiškia ant augalų, kurių šaknys jau yra pažeistos kitų patogenų ir ypač nematodų Melaidogyne spp. Virš žemės esančios stiebo dalies pažeidimas vystosi dėl atsitiktinai padarytų genėjimo žaizdų. Šiltu ir drėgnu oru rudas puvinys su besikeičiančiais šviesiais ir tamsiais apskritimais (žiedais) gali vystytis ant pomidorų vaisių.
14. Thielaviopsis basicola – juodojo sausojo šaknų puvinio sukėlėjas – yra paplitęs dirvoje ir turi platų augalų-šeimininkų ratą. Patogenas pažeidžia augalo antrines jaunas šakneles, kurios aprūpina augalą maisto medžiagomis. Patogenas gali būti ypač žalingas pomidorams, kurie auginami po plėvele.
15. Phytophthora cryptogea gali sukelti pomidorų pašaknio puvinį tuoj po daigų pasodinimo. Liga paprastai apima augalus, augančius šaltoje ir drėgnoje dirvoje. Dėl patogeno nustoja augti šaknys, augalai gali žūti. Augalų dauginimo metu yra būtina gera higiena; infekcija gali kilti nuo užkrėstos dirvos, laistymo linijos ar vandens.
Pagrindinė strategija
16. Į apsaugos priemones įeina augalų kaita, atitinkamas laistymas. Vengti sėti ar sodinti augalus į šaltą ir drėgną dirvą. Kadangi grybai esti dirvoje, labai svarbu auginti neužkrėstoje patogenais dirvoje, substratuose, puodeliuose ir t.t. Tą galima pasiekti naudojant naujas arba garais sterilintas medžiagas. Puodelių, stiklų ir kt. valymas ir sterilizavimas yra galimas su vario sulfatu, amonio junginiais ir kitais dezinfekantais (pvz., formaldehidas, natrio hidrochloridas). Reikia stengtis nepažeisti augalų. Turėtų būti vengiama temperatūrų skirtumo tarp laistomo vandens ir šaknų zonoje esančios temperatūros. Uždarose sistemose, kur vanduo yra naudojamas pakartotinai, jis turėtų būti dezinfekuojamas (pvz., karščiu, smėlio filtrais, UV), nes pašaknio ir šaknų puviniai gali labai greitai paplisti. Sėklų beicavimas taip pat gera praktika. Apdorojimas fungicidais prieš sėją ar prieš sodinimą gali užtikrinti ankstyvą daigų apsaugą.
Pagrindiniai fungicidai
17. Lietuvos Respublikoje sėkloms beicuoti registruotų produktų nėra.
18. Substratai apdorojami produktais, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas, Streptomyces griseoviridis (biologinis preparatas mykostopas).
19. Laistyti nuo Pythium, Phytophthora Lietuvos Respublikoje naudojami produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas, Streptomyces griseoviridis.
20. Lietuvos Respublikoje laistyti nuo Rhizoctonia registruotų produktų nėra.
Phytophthora nicotianae
Požymiai
21. Phytophthora nicotianae pomidoruose pasitaiko retai, bet gali būti pastebėta, kur laistymui yra naudojami antžeminiai purkštuvai. Apatiniai vaisiai atrodo pilki su raudonai rudos spalvos koncentriškai rievėtomis dėmėmis. Infekciją sukelia besitaškantis vanduo ar užkrėsta žemė. Apkrėstų augalų sutrinka šaknų augimas, sumažėja derlius, augalai gali žūti.
Pagrindinė strategija
22. Labai svarbu higiena. Pasibaigus auginimo sezonui, svarbu sterilizuoti auginimo substratus garais arba soliarizacija ir išvalyti įrankius ir šiltnamio sienas. Sirgę augalai turėtų būti pašalinti ir išnaikinti. Rekomenduojama auginti dalinai atsparias veisles. Jei būtina, apdoroti fungicidais (purškimai apsaugo vaisius).
Pagrindiniai fungicidai
23. Lietuvos Respublikoje gruntui ir dirbtiniams substratams apdoroti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas, Streptomyces griseoviridis (mykostopas).
24. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo phytophthora nicotianae registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vario sulfatas.
Phytophthora capsici
Požymiai
25. Phytophthora capsici sukelia paprikos diegavirtę. Pažeidimas atsiranda ant šaknų, šaknies kaklelio ir plinta į stiebo pagrindą. Augalai greitai vysta ir galiausiai žūsta.
Pagrindinė strategija
26. P. capsici paplitimą sumažina drėkinimo apribojimas paprikos pasėliuose. Laistymas padidina zoosporų išsisklaidymą.
Pagrindiniai fungicidai
27. Kaip P. nicotianae atveju.
Pyrenochaeta lycopersici
Požymiai
28. Pyrenochaeta lycopersici sukelia augalų, ypač augančių dirvoje, šaknų rudąjį puvinį ir sukamštėjimą. Šaknų išorinio sluoksnio audiniai pabrinksta, sukamštėja ir palaipsniui suyra. Dėl progresuojančio šaknų audinių irimo augalai vysta ir žūsta.
Pagrindinė strategija
29. Daržoves auginti neužkrėstoje dirvoje. Jei šaknų sistema yra labai pažeista, pilti aplink stiebo pagrindą žemes, kad augalas išleistų pridėtines šaknis virš pažeistos vietos. Tai atlikti reikia tiktai tuomet, jei šaknys kartu apdorojamos ir fungicidais. Fungicidais laistyti reikėtų pastebėjus pirmus ligos požymius ir, jei būtina, pakartoti kas mėnesį.
30. Lietuvos Respublikoje nuo Pyrenochaeta lycopersici registruotų produktų nėra.
Pomidorų stiebo vėžys (Didymella lycopersici)
Požymiai
31. Didymella lycopersici sukelia stiebo vėžį – vieną pagrindinių pomidorų ligų šiltnamiuose. Visa antžeminė augalo dalis gali būti pažeidžiama. Būdingi ligos požymiai pastebimi žemutinėje stiebo dalyje prie žemės. Pradžioje atsiranda mažos rudos įdubusios dėmelės su charakteringais šiai ligai juodais taškeliais – piknidžiais. Dėmės pamažu plečiasi ir gali apjuosti stiebą aplink. Piknidžių susidaro tiek daug, kad pažeista stiebo dalis atrodo ištisai pajuodusi. Dėmių vietose audiniai sutręšta. Apatiniai lapai gelsta, ant jų taip pat atsiranda rudų koncentriškai rievėtų dėmių, kurių centras šviesesnis su matomais piknidžių telkiniais juose. Augalai vysta, nudžiūsta ir žūsta. Infekcija plinta per žaizdas, padarytas genint augalus. Vaisių pažeidimai šiltnamiuose pasitaiko retai, dažniau lauke.
Pagrindinė strategija
32. Užkrėsta sėkla gali būti daigų žuvimo priežastimi, todėl sėkla turėtų būti sveika. Ligotų augalų liekanos yra pagrindinis infekcijos šaltinis, todėl turėtų būti šalinamos ir sunaikinamos. Labai svarbu neliesti rankomis pažeidimų, nes sporos prilimpa ir gali greitai persinešti nuo augalo prie augalo priežiūros metu, pvz., genint, šalinant lapus. Bendra higiena, dirbant su apkrėstais augalais, yra esminė. Rekomenduojama augalų kaita, dirvos sterilizacija garais ar soliarizacija. Neauginti neatsparių vėžiui veislių. Kai būtina, gali būti naudojami fungicidai. Vegetacijos pabaigoje visos liekanos turėtų būti pašalintos, šiltnamiai ir bet kurie pakartotinai naudojami substratai dezinfekuojami.
Pagrindiniai fungicidai
33. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo pomidorų stiebo vėžio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vario sulfatas.
Pomidorų sausligė (juodasis vaisių puvinys, alternariozė) (Alternaria solani)
Požymiai
34. Alternaria solani pomidorus infekuoja bet kuriuo augimo tarpsniu. Pažeidžiami stiebas, lapai ir vaisiai. Požymiai pasireiškia kaip įvairios formos, rudos, koncentriškai rievėtos 0,5-1,0 cm skersmens dėmės. Dėmėms susiliejus, lapai džiūsta, todėl užsimezga mažiau vaisių, jie būna smulkesni. Palankiomis ligai plisti sąlygomis vaisiai užsikrečia juoduoju puviniu. Nuo vaiskočio ar kitos mechaniškai sužalotos vaisiaus vietos plinta tamsios spalvos sauso puvinio dėmė. Jos paviršius greit apsitraukia rudai juodomis grybo micelio ir konidijų apnašomis. Užsikrėtimo pradžiai svarbu, kad keletą valandų lapai būtų sudrėkę. Pomidorų sausligė intensyviau plinta, kai oro temperatūra +25-30°C ir augalai nuolat drėkinami (lietinant, sudarant rūką).
Pagrindinė strategija
35. Pomidorai dažnai gali būti apsikrėtę vienu metu ir A. solani, ir Septoria lycopersidi (žr. žemiau), todėl apsaugos priemonės yra panašios. Labai svarbu, kad pradinė medžiaga būtų sveika, todėl reikėtų sėti sveiką ir dezinfekuotą sėklą, dezinfekuoti daigyną. Vengti drėgmės pertekliaus, santykinė oro drėgmė turėtų būti žema. Augalinės liekanos ir ligoti vaisiai turėtų būti šalinami. Fungicidais reikėtų purkšti, kai pasirodo pirmi ligos požymiai, kas 8-10 dienų, priklausomai nuo fungicido grupės.
Pagrindiniai fungicidai
36. Lietuvos Respublikoje purkšti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas ir vario sulfatas.
Pomidorų šviesmargė, septoriozė (Septoria lycopersici)
Požymiai
37. Septoria lycopersici sukelia pomidorų lapų dėmėtligę bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Ligos požymiai gali pasireikšti jau ant daigų ir, esant stipriam pažeidimui, sukelti jų žūtį. Simptomai taip pat stebimi ant apatinių, senesnių lapų ir stiebų, kai vaisiai dar tik užuomazgų tarpsnio. Pirmiausiai matomos nedidelės, 2-3 mm skersmens, apvalios ar netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centras vėliau pašviesėja, o pakraščiais lieka tamsios spalvos apvadas. Šviesioje dėmelių vietoje yra tamsūs taškeliai – grybo piknidžiai su išryškėjusia balta konidijų mase. Stipriau pažeisti lapai gelsta, džiūsta ir byra. Panašias pigmentines dėmes, tik labiau pailgos formos, galima aptikti ant atžalų, lapkočių, taurėlapių, vaiskočių. Vaisiai labai retai kada nukenčia ir dėmės pasitaiko tik paviršiuje. Optimalios sąlygos patogenui vystytis yra +25°C temperatūra ir aukšta santykinė drėgmė. Konidijas perneša vėjas, lietus (vanduo) ir gyvūnai. Grybas į augalą-šeimininką patenka per žioteles. Patogenas peržiemoja augalinėse liekanose, ant sėklų, taip pat ant bulvinių šeimos piktžolių.
Pagrindinė strategija
38. Pirminių infekcijos židinių pašalinimas sumažina ligos pasireiškimo riziką. Auginimo vieta turėtų būti be jautrių patogenui piktžolių ir prieš tai augusių pomidorų liekanų. Naudoti sveiką arba beicuotą sėklą. Daigus auginti neužkrėstame substrate. Vengti drėgmės pertekliaus. Fungicidais purkšti, kai pastebimi pirmi ligos požymiai.
Pagrindiniai fungicidai
39. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo pomidorų šviesmargės ir septoriozės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas ir vario sulfatas.
Fuzarinis ir verticilinis vytuliai
Požymiai
40. Įvairūs patogeniniai dirvos grybai Fusarium oxysporum, Verticillium albo-atrum ir V. dahliae sukelia vytulius, o kartais ir augalų žūti. Šie grybai parazituoja vandens apytakos audiniuose. Dažniau serga augalai ten, kur žemesnė temperatūra. Abi Verticillium spp. rūšys išlieka gyvybingos dirvoje tamsaus mycelio arba mikroskleročių pagalba sirgusių augalų liekanose. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir apsiniaukusiomis dienomis vėl atsigauna. Progresuojant ligai, ant lapų, dažniau ant apatinių, išryškėja „V“ formos rudos dėmės su ryškiai geltonu apvadu. Vytimo priežastis – mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybo hifais ir jų išskiriamomis nuodingomis medžiagos. F. oxysporum dirvoje gali išsilaikyti keletą metų. Abu vytulio sukėlėjai Fusarium ir Verticillium gali taip pat pasireikšti augaluose, auginamuose dirbtiniuose substratuose.
41. Būdingi abiejų vytulių požymiai – patamsėjusių vandens indų ratas apatinės stiebo dalies skerspjūvyje. Pirmieji vytulio požymiai – gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas palaipsniui plinta link viršūnės, lapai pradeda džiūti. Apsikrečiama dažniausiai per šaknų sistemą. Ligą galima išplatinti persodinant bei laistant augalus, purenant dirvą. Nematodų pažeidimai gali išprovokuoti vytulius. Baklažanai ypač jautrūs Verticillium spp., nuo kurių daigai dažnai žūsta; išryškėja aiškiai apibrėžtos charakteringos geltonos spalvos dėmės ant lapų.
Pagrindinė strategija
42. Naudoti tik sveiką augalinę medžiagą. Atsparių veislių ir poskiepių auginimas galėtų padėti išvengti ligų ankstyvuoju periodu, bet visiškai apsaugoti augalus nuo vytulių – ne. Nenaudoti infekuotų daigų, užkrėsto dirvožemio, kuris gali patekti su technika, įrankiais, daigais, apkrėsta Fusarium spp. sėkla. Higienos, profilaktinių ir prevencinių priemonių, taisyklių bei reikalavimų vykdymas gelbsti nuo daugelio problemų ir užtikrina geras sąlygas augalams augti. Dirva turėtų būti išgarinta prieš augalų sodinimą ar persodinimą, taip pat pasibaigus augalų vegetacijai, jei buvo problemų su šiomis ligomis. Sergantys augalai ir jų liekanos turėtų būti pašalinti ir sunaikinti. Pasibaigus sezonui, paletės, vandens laistymo įrenginiai, šiltnamio sienos, danga ir kt. turėtų būti rūpestingai išvalomi. Nenaudoti laistymui vandens iš atvirų telkinių, nes jame gali būti patogenų. Vengti didelės natrio ir azoto trąšų koncentracijos tręšiant. Sėjomaina gali sumažinti nuostolius, bet visai išnaikinti patogenų – negali dėl plataus Verticillium spp. augalų-šeimininkų rato.
43. Esant problemai, ištirti ir nustatyti patogeną, kadangi jautrumas fungicidams yra labai svarbus. Iš apsaugos priemonių panaudojimo būdų šiuo atveju paprastai pasirenkamas laistymas. Sėklų beicavimas taip pat galimas. Pietų šalyse efektyvi priemonė yra dirvos soliarizacija.
44. Lietuvos Respublikoje sėkloms beicuoti registruotų produktų nėra.
45. Laistymui registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: propamokarbo hidrochloridas ir Streptomyces griseoviridis.
Pomidorų fuzarinis šaknų puvinys (Fusarium oxysporum f. sp. radicis-lycopersici)
Požymiai
46. Ši liga charakterizuojama staigiu vytimu, pasireiškiančiu dar prieš pirmąjį vaisių skynimą. Stipriau pažeisti augalai žūsta. Skirtingai nuo fuzarinio vytulio, fuzarinio šaknų puvinio atveju ant šaknų stebimos tamsiai rudos puvinio dėmės, vandens apytakos audiniai 30 cm aukštyje nuo šaknies kaklelio tampa rausvai rudi. Ligai plisti palanki žemesnė temperatūra (+15-18°C), nei fuzarinio vytulio sukėlėjui. Grybas plinta konidijų pagalba arba su užkrėstos dirvos dulkėmis, vandeniu (laistant, drėkinant) ir vėju. Grybas yra nepaprastai pavojingas, kai patenka į dezinfekuotus ar sterilius gruntus ir substratus, kur nelieka konkuruojančių ir jam antagonistinių mikroorganizmų.
Pagrindinė strategija
47. Auginti atsparias veisles. Mulčiavimas durpėmis aplink stiebo pagrindą skatina pridėtinių šaknų augimą, kurie santykinai yra neužsikrėtę ir sveiki. Apskynus vaisius sezono pradžioje, galima išvengti stipresnio augalų susirgimo. Rekomenduojama dezinfekuoti dirvą ar substratą prieš sėja, sodinimą ir pašalinti visus sunykusius augalus. Vegetacijos metu fungicidai nėra efektyvūs.
Kekerinis puvinys (Botryotinia fuckeliana)
Požymiai
48. Botryotinia fuckeliana (anamorfa Botrytis cinerea) plačios specializacijos parazitas, galintis pažeisti beveik visas auginamas daržoves. Paprastai grybas puola mechaniškai pažeistas augalo dalis, pvz. apyžiedžio likučius, žiedstiebius, nebesivystančius vaisius, atžalų, lapų šalinimo, parišamo špagato įtrintas vietas. Pažeidus stiebą, sutrinka transpiracija bei mityba, augalas vysta ir anksti žūsta. Infekcija dažnai aptinkama vaisiaus prisegimo vietoje. Ligos atveju ant augalo organų atsiranda rudų ar juodų nekrotinių dėmių, kurios greitai pasidengia puriu, dulkančiu, pilkšvu pelėsiniu apnašu. Nuo mažiausio judesio sporos pasklinda ore. Kai sporos patenka ant nesubrendusių vaisių, ant jų atsiranda vadinamųjų vaiduokliškų dėmių, nuo kurių labai pablogėja prekinė pomidorų išvaizda. Dėl pažeistų žiedų taip pat sumažėja derlius. Grybo skleročiai ir grybiena peržiemoja augalinėse liekanose, skleročiai – taip pat ir dirvoje.
Pagrindinė strategija
49. Labai svarbi darbo higiena. Dirva ir kitos augimo terpės (substratai) turėtų būti gero laidumo ir tankio. Vengti temperatūros svyravimų, kad nesusidarytų vandens kondensatas. Kuo mažiau drėkinti lapų paviršių. Šiltnamiuose palaikyti optimalią drėgmę, gerai vėdinti šiltnamius, ypač polietileninius, vengti per didelio augalų sutankinimo. Stengtis išlaikyti sausą augalų paviršių, ypač naktimis, jei temperatūra nukrenta iki +15°C. Ligotus augalus ir vaisius šalinti ir sunaikinti. Tačiau, jei santykinė oro drėgmė laikosi žema (žemiau nei 85 %), pašalinti ir numesti ant žemės lapai nebus, kaip įprasta, infekcijos šaltinis.
Problemos su atsparumu
50. B. fuckeliana štamai (padermės) gali būti atsparūs daugeliui naudojamų fungicidų. Nustatytas atsparumas šioms veikliosioms medžiagoms: benzimidazolui (karbendazimas), dikarboksimidui (iprodionas, procymidonas). Jeigu fungicidai yra būtini, reikia naudoti skirtingų tipų produktus pakaitomis, kad nesumažėtų efektyvumas dėl rezistentiškumo. Reiktų vadovautis FRAC nurodymais (rekomendacijomis) (http://www.frac.info/).
Pagrindiniai fungicidai
51. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo kekerinio puvinio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vinklozolinas.
Maras (Phytophthora infestans)
Požymiai
52. Phytophthora infestans – bulvių maro sukėlėjas – pažeidžia lapus, stiebus, vaisius. Grybo sporangės išplinta drėgnu oru. Pažeidus šaknis ir stiebo pagrindą, augalai vysta, pažeidimo vietose audiniai ruduoja, praskysta. Lapai tampa melsvai žali ir džiūsta. Rudos dėmės pasirodo ant žalių ir nokstančių vaisių. Puvinio dėmės plinta ir vaisiaus viduje. Lapų gyslos juoduoja, lapai džiūsta. Ant pažeistų augalo dalių susiformuoja pilkšvai baltas grybo pelėsinis apnašas. Ši liga paprastai greitai paplinta, kai pomidorai auga šalia bulvių. Dėl specifinių šiltnamio sąlygų liga labai greitai paplinta nuo pirminių židinių ir per keletą dienų augalai gali visiškai sudžiūti.
Pagrindinė strategija
53. Turi būti naudojama sveika sodinamoji medžiaga. Sudaryti augalams kuo geresnes augimo sąlygas. Augalus genėti tik ryte, kad pažeistos vietos spėtų apdžiūti. Naudojami substratai turėtų būti iškaitinti. Infekuoti augalai pašalinami. Šiltnamyje palaikyti kuo aukštesnę santykinę oro drėgmę. Jeigu būtina, purkšti fungicidais.
Pagrindiniai fungicidai
54. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo maro registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: vario sulfatas ir propamokarbo hidrochloridas.
Miltligės (Oidium sp. (anamorfa Erysiphe), Leveillula taurica)
Požymiai
55. Miltligė yra santykinai nauja pomidorų liga. Oidium sp. (anamorfa Erysiphe) pastaruoju metu plačiai paplito pasaulyje. Pradžioje ligos sukėlėjas buvo žinomas kaip Oidium lycopersici, bet dabar, atrodo, yra žinomos dvi grybų rūšys: Oidium neolycopersici, kuri formuoja tik konidijas ir yra plačiai paplitusi pasaulyje, išskyrus Australiją, ir kita rūšis – O. lycopersici, kuri formuoja konidijas grandinėlėmis ir paplitusi Australijoje. O. neolycopersici gali pažeisti visas augalo dalis, išskyrus vaisius. Stipriai pažeisti lapai ruduoja, sudžiūsta, augalai anksti netenka jų. Dėl ligos prarandamas prekinis derlius, nukenčia vaisių dydis ir kokybė. Miltligės plitimui palankūs sausi orai (paprastai per sausrą), vidutinė temperatūra ir sumažėjęs šviesos intensyvumas. Infekcijai palanki aukšta santykinė oro drėgmė. Grybas išlieka gyvybingas ant augalinių liekanų.
56. Baklažanų patogenas Oidium longipes nėra patogeniškas pomidorams. Liga pasireiškia chlorotinėmis dėmėmis ant viršutinės lapų pusės, kurie galiausiai sudžiūsta ir nunyksta. Lapai pasidengia apnašu iš grybo micelio.
57. Ankštiniai pipirai yra pažeidžiami polifaginio sukėlėjo Leveillula taurica, kuris paprastai plinta šiltuose kraštuose. Augalų-šeimininkų daugiausiai pažeidžiami lapai. Lapkočiai, žiedynkočiai ir žiedai yra retai pažeidžiami, o vaisiai – dar rečiau. Skirtingai nei kitos miltligės, kurių sukėlėjai produkuoja paviršinį micelį, L. taurica vystosi augalo-šeimininko audinių viduje. Besiplečiančios geltonos dėmės plinta viršutinėje lapo pusėje, tuo tarpu patogeno baltas miltuotas apnašas – apatinėje. Dėmių vietose lapų audiniai sudžiūsta, augalai netenka lapų. Palankios sąlygos infekcijai plisti – aukšta temperatūra ir sausas oras. Šis patogenas labai paplitęs Viduržemio jūros šalyse, aptiktas ir Lietuvoje.
Pagrindinė strategija
58. Jei liga pasirodė ir yra būtinybė, purškiama fungicidais. Rekomenduojami fungicidai gali būti fitotoksiški augalams žiemos metu (dėl mažo šviesos intensyvumo) arba jauniems augalams. Perspektyvu atsparių veislių išvedimas, taip pat biologinio metodo panaudojimas nuo O. neolycopersici.
Atsparumo strategija
59. Šis patogenas gali greitai tapti atsparus, pvz., veikliajai medžiagai azoksistrobinui. Todėl turi būti panaudota tinkama strategija, kad būtų išvengta sukėlėjo rezistentiškumo. Vadovautis FRAC nurodymais ir rekomendacijomis.
Pagrindiniai fungicidai
60. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo miltligės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: kseroksimetylas ir penkonazolas.
Rudoji dėmėtligė, kladosporiozė (Fulvia fulva)
Požymiai
61. Fulvia fulva (sinonimas Cladosporium fulvum) daugiausia pažeidžia pomidorų lapus. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių apskritų, 0,5-1,0 cm skersmens arba netaisyklingų dėmių. Apatinėje jų pusėje susidaro pradžioje šviesiai pilkos, vėliau paruduojančios, lyg aksomas apnašos. Pažeisti lapai džiūsta ir nunyksta. Panašius požymius galima taip pat aptikti ant stiebų, lapkočių ir žiedų. Vaisiai, ant kurių liga sukelia juosvas nekrotines dėmes, pažeidžiami retai. Sergančių augalų derlius mažėja, vaisiai lėtai noksta. Infekcijai plisti palankios sąlygos, kai santykinė oro drėgmė yra 80 %, o temperatūra tarp +10°C ir +27°C (optimali +22°C). Sukėlėjas išlieka gyvybingas sirgusių augalų liekanose, ant medinių šiltnamio konstrukcijų, taip pat gali būti pernešamas su sėkla.
Pagrindinė strategija
62. Laikytis auginimo technologijų, t.y. vėdinti šiltnamius, jei būtina – šildyti anksti pavasarį, vengti rasos susidarymo ir nereikalingos drėgmės ant lapų, auginti atsparius rudajai dėmėtligei pomidorus, sėti sveiką, neužkrėstą arba beicuotą sėklą, dezinfekuoti šiltnamio medines konstrukcijas. Fungicidai gali būti naudojami, kai pasirodo pirmieji ligos požymiai, vėliau purškimus reikia kartoti 2-3 kartus kas 7-8 dienos. Atsparių veislių auginimas daugelyje šalių žymiai sumažino ligos paplitimą ir fungicidų naudojimą.
Pagrindiniai fungicidai
63. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo rudosios dėmėtligės ir kladosporiozės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vario sulfatas.
Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)
Požymiai
64. Sclerotinia sclerotiorum (sklerotinis puvinys) retkarčiais pasitaiko bulvinių šeimos daržovėse, ypač ja serga paprika, kai vyrauja vėsūs ir drėgni orai vegetacijos metu. Paprastai pirmi požymiai pasirodo ant stiebo pagrindo kaip baltas vatos pavidalo apnašas. Grybo micelyje ir pažeistose augalo dalyse susidaro stambūs, pradžioje baltos spalvos, vėliau pajuoduojantys skleročiai. Augalo dalis virš pažeistos vietos vysta ir pūna. Ši liga nėra didelė problema, kai augalai auga dirbtiniuose substratuose.
Pagrindinė strategija
65. Daigai turi būti sveiki arba prieš sodinimą apdoroti. Bloga oro cirkuliacija ir drėgmės perteklius skatina ligos paplitimą. Reikia šalinti pažeistus augalus bei augalines liekanas, užkrėstas skleročiais. Jei infekcija neišvengiama, dirva turi būti garinama. Fungicidai gali būti naudojami ligos židiniams apdoroti, kai požymiai yra matomi.
Pagrindiniai fungicidai
66. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo sklerotinio puvinio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vinklozolinas.
Bakterinės ligos
Požymiai
67. Bakterijos sukelia nekrozes, vytulius, puvinius ir audinių anomalijas. Nekrozės – tai besiplečiantis lokalus augalo ląstelių ar audinių apmirimas, pasireiškiantis įvairaus dydžio dėmėmis. Kartu su nekrozėmis ant pažeistų lapų susidaro gelsvos zonos – chlorozės. Vytulys pasireiškia bakterijoms patekus į augalo vandens indų sistemą. Bakterijos užkemša ksilemos vandens indus, dėl to audiniai negauna pakankamai vandens ir ima vysti. Bakterijos įsiskverbia į parenchiminius audinius, supančius pažeistus indus, ir suformuoja augliukus arba tuštumas (kavernas). Charakteringas vytulio požymis – vandens indų patamsėjimas. Puviniai – audinių struktūros suirimas ir pažeistų audinių suminkštėjimas. Anomalijos (išaugos, išsigimimai) – tai augalo ląstelių nenormalaus augimo pasekmė, sukėlėjui dauginantis ant šaknų arba antžeminių augalo dalių. Dauguma bulvinių šeimos daržoves puolančių bakterijų pernešamos su sėkla: Pseudomonas syringae pv.tomato (pomidorų bakterinė dėmėtligė), Clavibacter michiganense subsp. michiganensis (sinonimas Corynebacterium michiganense subsp. michiganensis) (pomidorų bakterinis vėžys), Xanthomonas vesicatoria (pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (rauplės)), Xanthomonas axonopodis pv.vesicatoria (sin.Xanthomonas vesicatoria) (paprikos bakterinė dėmėtligė (rauplės)). Paskutinės trys priklauso karantininiams organizmams daugelyje EPPO regiono šalių, taip pat ir Lietuvoje. Ralstonia solanacearum (bakterinis vytulys) įtrauktas į Europos Sąjungos karantininių objektų sąrašą. Daugiau paplitęs šiltuose kraštuose. Duomenų apie šios ligos išplitimą Lietuvoje nėra.
Pagrindinė strategija
68. Labai svarbu sėti sveiką, iškaitintą ir beicuotą sėklą, todėl pirkti reikėtų tik sertifikuotą sėklą iš patikimų firmų. Augalų vegetacijos metu sąlygos augalams augti turi būti kuo geresnės. Bus mažiau nuostolių, jei augalai nebus pertręšti azoto trąšomis, gaus daugiau kalio trąšų. Daigus prieš išsodinant rekomenduojama profilaktiškai nupurkšti vario grupės preparatais. Vegetacijos metu ligos plitimą šiek tiek stabdo purškimas vario turinčiais preparatais, tačiau ši priemonė norimo efekto neduoda. Kartais purškiant pesticidais užkratas dar labiau išplatinamas. Ligai kartą išplitus, būtina griežtai laikytis profilaktinių ir higieninių priemonių. Daigynas turi būti atskirtas nuo užkrėsto šiltnamio, nes bakterijos gali išlikti gyvybingos kelis mėnesius užkrėstoje žemėje ant sirgusių augalų liekanų. Iš šiltnamio atsargiai pašalinami užkrėsti ir keli aplink augantys augalai, sudedami į maišą ir sunaikinami. Dezinfekuojamas šiltnamių, daigynų gruntas, patalpos, įrankiai, rankos, rūbai, avalynė, pirštinės. Dirbant užkrėstame šiltnamyje stengtis nesiliesti prie augalų. Uždarose sistemose, kur vanduo yra naudojamas pakartotinai, jis turėtų būti dezinfekuojamas (pvz., kaitinant, smėlio filtrais, UV). Toje pačioje vietoje neauginti bulvinių šeimos augalų 3-4 metus.
Virusai
Požymiai
69. Šiltnaminiuose auginamuose bulvinių šeimos augaluose dažnai aptinkami virusai: Alfalfa mosaic alfamovirus, Cucumber mosaic cucumovirus, Capsicum mild mottle tobamovirus, Tomato mosaic tobamovirus, Potato Y potyvirus. Virusinių ligų požymiai įvairūs: tai mozaikos, lapų gelta, lapų ir vaisių deformacijos, augimo sutrikimas, chlorotinės ir nekrotinės dėmės. Požymiai ir jų pasireiškimas labai priklauso nuo viruso padermės, aplinkos sąlygų, nuo augalo rūšies ir netgi nuo to, kokiu augimo tarpsniu augalas buvo pakenktas virusu. Nekrozė ant pomidorų vaisių yra labai panaši į Phytophthora spp. infekcijos sukeltus pažeidimus. Dažnai simptomai ne visai atitinka tikrą diagnozę. Gali būti reikalingi papildomi diagnostiniai metodai (pvz., testuojamų augalų užkrėtimas, ELISA testas).
70. Kai kurie kiti pomidorų virusai tapo svarbūs Europoje tiktai pastaruoju metu (Tomato spotted wilt tospovirus, Tomato yellow leaf curl begomovirus, Tomato chlorosis crinivirus, Pepino mosaic potexvirus). Kai kuriais atvejais jų padidėjęs paplitimas labai susijęs su naujų virusų nešiotojų – Bemisia tabaci irFrankliniella occidentalis paplitimu. Šie virusai yra kontroliuojami daugelyje Europos šalių arba jų kontrolė reglamentuojama. Jauni augalai ir jų gamybos vieta turėtų būti neužsikrėtę virusais.
71. Norint sumažinti virusų keliamus pažeidimus, labai svarbu žinoti, kurie virusai sukelia ligas ir kaip jie pernešami. Kiekvienas virusas turi savą perdavimo būdą (2 lentelė). Be to, visi virusai gali būti pernešami skiepijimo metu (pvz., per pomidorų veislės „Beaufort“ poskiepius) arba transportuojant užkrėstus augalus.
2 lentelė. Virusai, pažeidžiantys bulvinių šeimos daržoves, ir jų plitimo būdai
Virusas Perdavimo būdas Užkrečiami augalai
Alfalfa mosaic alfamovirus Amarai, nepastoviai Pomidorai, paprika
Capsicum mild mottle tobamovirus Kontaktiniu būdu, sėklos Paprika
Cucumber mosaic cucumovirus Amarai, nepastoviai; kontaktiniu būdu, sėklos Pomidorai, paprika
Pepino mosaic potexvirus Kontaktiniu būdu Pomidorai
Potato Y potyvirus Amarai, nepastoviai Pomidorai, paprika
Tomato chlorosis crinivirus Baltasparniai Pomidorai
Tomato mosaic tobamovirus Kontaktiniu būdu, sėklos Pomidorai, paprika
Tomato spotted wilt tospovirus Tripsai, ypač Frankliniella occidentalis, pastoviai Pomidorai, paprika, baklažanai
Tomato yellow leaf curl begomovirus Baltasparniai, t.y. Bemisia tabaci, ypač biotipas B, pastoviai ir
vietinis Europinis biotipas (Q) Pomidorai
Pagrindinė strategija
72. Virusinės ligos dažniausiai išplinta kontaktiniu būdu per užkrėstus įrankius, drabužius, rankas genint, raišiojant augalus, skinant vaisius, ligotiems augalams susilietus su sveikais, per ūglius ir skiepijant. Virusines ligas sunku kontroliuoti, todėl patiriami dideli derliaus nuostoliai. Nėra preparatų nuo virusinių ligų, todėl visos priemonės turėtų būti nukreiptos infekcijos prevencijai. Į šias priemones įeina infekcijos šaltinių vengimas ir šalinimas, virusų pernešėjų kontrolė ir naikinimas.
73. Labai svarbu sėti sveiką, sertifikuotą sėklą ar daigus. Sėklos kaitinamos arba veikiamos tam tikrais chemikalais. Auginimas atsparių veislių bei hibridų, turinčių prieš virusus genetinį atsparumą, kuris aprašuose pažymimas atitinkamais simboliais (Tm, TMV).
74. Su kenkėjais – virusų pernešėjais kovojama cheminėmis, biologinėmis ir fizikinėmis priemonėmis (pvz., naudojami tinkleliai nuo vabzdžių, šiltnamiai dalijami į kameras, sekcijas).
75. Kad neužsikrėstų augalai virusais, kurie pernešami kontaktiniu būdu, labai svarbios higieninės priemonės. Reikia dezinfekuoti šiltnamius, inventorių, įrankius, tarą, pirštines ir kt. Darbininkai, skindami vaisius, gali pernešti virusus nuo sergančių augalų ant sveikų, todėl rekomenduojama eiti tam tikromis eilėmis ir kaskart dezinfekuoti rankas ir įrankius. Ligotus augalus šalinti ir sunaikinti. Pasibaigus vegetacijai, pašalinti ir sunaikinti augalines liekanas. Naikinti pasėliuose piktžoles. Pikuojant daigus, šalinant lapus rekomenduojama augalus nupurkšti vandens ir pieno mišiniu – santykiu 1:5 (liesu), 1:10 (riebiu). Uždarose sistemose, kur vanduo yra naudojamas pakartotinai, jis turėtų būti dezinfekuojamas.
Amarai
Požymiai
76. Amarai yra čiulpiantys kenkėjai, kurie gali pakenkti bulvinių šeimos augalams tiesiogiai misdami jais arba netiesiogiai pernešdami virusus. Pagrindinės amarų rūšys, parazituojančios bulvinių šeimos daržovėse, yra Aphis gossypii, Myzus persicae, Macrosiphum euphorbiae ir Aulacorthum solani. Amarai kolonijomis gyvena ant augalų lapų, ūglių, stiebų bei čiulpia jų sultis. Pažeisti lapai susiraito, deformuojasi, gelsta, žiedai, vaisių užuomazgos byra, pažeisti augalai skursta, būna užteršti skystomis, cukringomis amarų išskyromis. Jose susidaro palankios sąlygos juodgrybiui plisti. Aptrauktuose suodiniu apnašu lapuose sumažėja fotosintezė, vaisiai praranda prekinę išvaizdą.
Pagrindinė strategija
77. Kontroliuoti amarų paplitimą geltonų lipnių gaudyklių pagalba, stebint tiek pačius augalus, tiek gaudykles. Kai kurios piktžolės gali būti amarų prieglobsčiu ir virusų šaltiniu, todėl turėtų būti naikinamos.
78. Įvairūs biologiniai agentai yra efektyvūs prieš amarus: Aphidoletes aphidimyza, Aphelinus abdominalis, Aphidius ervi, Aphidius colemani, Hippodamia convergens, Harmonia axyridis, Adalia bipunctata, Coccinella septempunctata, Crysoptera carnea ir Verticillium lecanii. Jei amarų kolonijos vis dėlto didėja, gali būti naudojami pesticidai, bet geriau kaip „korekcinis“ (taisomasis) purškimas. Insekticidų aktyvios medžiagos turėtų būti nekenksmingos natūraliems grobuonims ir bitėms arba veikti ne visas natūralių priešų vystymosi stadijas, kad po purškimo bioagentus būtų galima vėl leisti. Purškiant užkrėstos vietos turi būti gerai sudrėkintos.
Problemos su atsparumu
79. Keletas amarų rūšių (ypač Aphis gossypii ir Myzus persicae) turi populiacijas su dideliu atsparumu tam tikroms insekticidų grupėms (pvz., pirimicarb, organophosphates), todėl produktų parinkimas ir kaita yra labai svarbūs. Produktai, pagaminti krakmolo ar riebalinių rūgščių pagrindu ir pasižymintys grynai fiziniu veikimu, gali būti naudojami kaip atrankiniam purškimui, išvengiant amarų rezistentiškumo. Komitetas „Insecticide Resisitance Action Committee“ (http://plantprotection.org/IRAC/) augalų apsaugos priemonių gamintojams suteikia žinias apie vabzdžių ir amarų rezistentiškumą.
Pagrindiniai insekticidai
80. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo amarų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: deltametrinas, aversektinas C, azadirachtinas A.
Pelėdgalviai ir kiti vikšrai
Požymiai
81. Daugelis polifaginių pelėdgalvių vikšrų minta bulvinių šeimos daržo augalų lapais. Tai Agrotis spp., Autographa gamma, Chrysodeixis chalcites, Lacanobia oleracea (kurie taip pat minta vaisiais), Spodoptera exigua ir Spodoptera littoralis, Helicoverpa armigera gali būti problema Pietų Europoje.
Pagrindinė strategija
82. Suaugėliai paprastai patenka į šiltnamius su sodinamąja medžiaga arba įskrenda per atidarytas vėdinimo angas pavasarį ir vasarą. Prieš vikšrus gali būti naudojami natūralūs grobuonys. Jei būtina, purškiama insekticidais, įskaitant ir Bacillus thuringiensis (nuo pirmos ir antros kartos lervų), kurie yra nekenksmingi kitiems bioagentams. Ne visos padermės (štamai) yra efektyvios (Spodoptera littoralis atsparūs daugeliui padermių). Natūralūs priešai, kurie parazituoja kiaušinėlius, yra Trichogramma evanescens ir grobuoniškosios blakutės Podisus maculiventris.
Pagrindiniai insekticidai
83. Lietuvos Respublikoje šių kenkėjų žalingumas labai nedidelis. Registruoti produktai purkšti, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: deltametrinas, aversektinas C, azadirachtinas A.
Minamusės
Požymiai
84. Liriomyza bryoniae, Liriomyza huidobrensis, Liriomyza trifolii ir Phytomyza horticola yra pagrindiniai bulvinių šeimos daržovių lapus minuojantys kenkėjai. Suaugėlių (patelių) padarytos mažos baltos dėmelės ant lapų yra mažai reikšmingos. Pažeistų augalų lapų parenchimoje lervos graužia siaurus, baltų vingiuotų juostelių pavidalo takus – minas. Viename lape gali būti kelios minos, matomos abiejose lapo pusėse. Žiūrint prieš šviesą, išilgai minos matomos lervos kruopėtos tamsios išmatos, o minos gale galima rasti lervą. L. huidobrensis lerva yra balsvai gelsva, puparijus rudos arba juodos spalvos. Lervos L. trifolii yra geltonos, puparijai yra pilkai juodos spalvos. Virtimas lėliuke virsta lapų išorėje, dirvoje po augalais arba ant lapijos. Minamusės yra polifagai. L. huidobrensis ir L. trifolii daugelyje šalių įtrauktos į karantininių objektų sąrašą, todėl sodinamoji medžiaga turi būti neužkrėsta jais.
Pagrindinė strategija
85. Apsikrėtimas šiltnamiuose įmanomas per užkrėstą sodinamąją medžiagą ir patekus kenkėjams per atviras duris bei langus. Geltonų lipnių gaudyklių naudojimas ir reguliarus augalų inspektavimas padeda nustatyti kenkėjų pažeidimus. Kai kuriose šalyse naudojami tinklai nuo vabzdžių.
86. Parazitiniai plėviasparniai Dacnusa sibirica, Diglyphus isaea ir Opius pallipes yra sėkmingai naudojami kaip bioagentai prieš minamuses šiltnamiuose. Šie parazitai laisvai veisiasi Europoje, todėl jų gali būti natūraliai šiltnamiuose. D. sibirica ir O. pallipes deda savo kiaušinėlius į minamusių lervų kūnus.
87. Kai kurie insekticidai, iš dalies abamectin ir augimo reguliatorius cyromaxine, yra efektyvūs nuo L. huidobrensis ir L. trifolii lervų kai kuriose populiacijose. Bet kitose minamusių populiacijose yra išsivystęs atsparumas didelei insekticidų grupei, įskaitant abamectin, ir tai apsunkina cheminę apsaugą. Insekticidai nėra efektyvūs nuo puparijų. Yra žinomas atsparumas pyretroidams.
Pagrindiniai insekticidai
88. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo minamusių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: deltametrinas, aversektinas C, azadirachtinas A
Tripsai
Požymiai
89. Tripsai nebuvo problema uždarame grunte iki tol, kol į Europą nebuvo įvežtas Frankliniella occidentalis. Lervos ir suaugėliai minta lapų, pumpurų, žiedų epidermio ląstelėmis. Ant apniktų lapų, vaisių atsiranda smulkių balsvų dėmelių. Lapai įgauna sidabrišką atspalvį, labiau pažeisti – džiūsta, pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, o vaisiai deformuojasi. Stipriau pažeisti daigai žūsta. Netiesioginė tripsų žala pasireiškia kaip virusinių ligų pernešėjų. F. occidentalis yra žinomas kaip Tomato spotted wilt tospovirus (TSWV) ir Impatiens necrotic spot tospovirus (INSV) nešiotojas.
90. Thrips tabaci paprastai aptinkamas ant lapų, rečiau pakenkia žiedams. Apnikti lapai išmarginti smulkiomis balsvomis dėmelėmis.
91. Echinothrips americanus yra lengvai atpažįstamas pagal baltą juostą skersai krūtinės ląstos sparnų pagrinde. Jis aptinkamas dažniausiai ant paprikos lapų. Kai jų esti gausiai, pakenkia žiedus.
Pagrindinė strategija
92. Svarbu, kad sodinamoji medžiaga nebūtų apnikta tripsų. Geltonos arba mėlynos (specialiai F. occidentalis) lipnios gaudyklės turėtų būti naudojamos, kaip ir reguliarus augalų stebėjimas, nustatant tripsus. Geltonos gaudyklės parodo ir kitų kenkėjų buvimą (pvz., baltasparnius, amarus, minamuses). Bet kurie augalai, užsikrėtę tospovirusu, turėtų būti sunaikinti, kad netaptų infekcijos šaltiniu kitiems augalams.
93. Grobuoniškos erkutės Amblyseius cucumeris, Amblyseius degenerans ir grobuoniškos blakutės Orius spp. turėtų būti naudojamos paprikos ir baklažanų apsaugai. Grybas Verticillium lecanii pasižymi dvigubu efektu ir nuo baltasparnių, ir nuo tripsų. Jeigu tripsų populiacija auga, būtina naudoti insekticidus. Sunkiau spręsti šią problemą F. occidentalis atveju, kadangi šis kenkėjas pasižymi dideliu atsparumu daugeliui cheminių preparatų. Kadangi tripsams būdingas paslėptas gyvenimo būdas, įskaitant ir F. occidentalis, fumigacija yra geriau nei purškimas, ypač kai tripsai apnikę žiedų pumpurus. Pyretroidai yra dažnai neefektyvūs nuo F. occidentalis ir nesuderinami su naudingų vabzdžių naudojimu. Pyretroidiniai insekticidai gali sutrikdyti biologinę kontrolę 12 savaičių (pvz., A. cucumeris). Insekticidai naudojami nuo kitų vabzdžių, turi tam tikrą ribotą veikimą.
Pagrindiniai insekticidai
94. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo tripsų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: deltametrinas, aversektinas C, azadirachtinas A.
Baltasparniai
Požymiai
95. Šiltnaminiai baltasparniai Trialeurodes vaporariorum – visaėdžiai kenkėjai, kenkiantys daugeliui augalų. Pastaraisiais metais kita baltasparnių rūšis – Bemisia tabaci tapo rimta problema šiltnaminiams augalams. Tai 1,5 mm ilgio vabzdžiai, turintys dvi poras ryškiai baltų sparnų, kurie ramybės būklėje sudedami tarsi stogeliu išilgai kūno. Lervos plokščios, gelsvos, nejudrios. Pajudinus baltasparniais apniktą augalą, į orą pakyla pulkas smulkių baltų vabzdžių. Jeigu šiltnamyje ištisus metus auginami augalai, galima nustatyti visas baltasparnio vystymosi fazes. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje, čiulpia augalo sultis. Baltasparnių pažeidimai pasireiškia kaip chlorotinės dėmelės ant lapų ir vaisių, lapų chlorozė, augalų vystymosi sutrikimas ir vytimas. Augalai būna užteršti lipniomis išskyromis, kuriose vystosi suodligės sukėlėjai. Lapai ir vaisiai pasidengia juodu suodligės sukėlėjų apnašu, sutrinka fotosintezė, vaisiai praranda prekinę išvaizdą. Pomidorai dažnai stipriai pažeidžiami. B. tabaci B biotipas gali sukelti nokstančių pomidorų vaisių grublėtumą.
96. B. tabaci daugelyje šalių yra reglamentuojamas kaip karantininis kenkėjas, jo skirtingų biotipų paplitimas EPPO Šiaurės šalių šiltnamio daržininkystės pramonėje yra toks kaip ir Pietinių šalių lauko daržininkystėje. Daigai turėtų būti neužsikrėtę kenkėjais ir dauginami tik tose vietovėse, kur šio kenkėjų nėra. B. tabaciB biotipas ir vietinis Europinis biotipas (Q) perneša Tomato yellow leaf curl begomovirus (TYLCV), kuris yra taip pat reglamentuojamas kaip karantininis kenkėjas (žr. Virusai) ir Tomato chlorosis crinivirus, kuris yra įtrauktas į EPPO Pavojingųjų Sąrašą (Alert List) kaip potencialiai nauja kylanti problema Viduržemio jūros šalyse.
Pagrindinė strategija
97. Augalai reguliariai turėtų būti stebimi, naudojant geltonas lipnias gaudykles kenkėjų monitoringui. Insekticidų panaudojimas nuo baltasparnių dažnai yra neveiksmingas dėl kenkėjų atsparumo daugeliui pesticidų. Didelės sąnaudos insekticidų purškimui ir fumigavimui yra visiškai nesuderinami su pagrindine biologinės kontrolės strategija prieš kitus šiltnamio kenkėjus. Todėl GAAP pasitiki biologine kontrole, paremta atitinkamos valdymo praktikos vystymu. Naudojimas pesticidų turėtų būti minimalus, naudojant juos nenumatytoms situacijoms, teikiant pirmenybę tiems pesticidams, kurie nežalingi natūraliems priešams.
98. Plėviasparnių parazitų Encarsia formosa panaudojimas nuo T. vaporariorum duoda gerus rezultatus, bet B. tabaci jam yra blogi šeimininkai. Entomopatogeninis grybas Verticillium lecanii (baltasparninis štamas) ir Paecilomyces fumosoroseus, grobuoniškosios blakutės Macrolophus caliginosus, parazitiniai plėviasparniai Eretmocerus eremicus (naudojami daugiausiai nuo T. vapotariorum, ypač esant aukštai temperatūrai) ir E. mundus (daugiausiai efektyvūs nuo B. tabaci) bei grobuoniškieji vabalai Delphastus pusillus gali būti naudojami abiejų baltasparnių rūšių kontrolei.
Problemos su atsparumu
99. T. vaporariorum tapo atsparūs daugeliui pesticidų. Išsivystė didelis rezistentiškumas B. tabaci biotipų įprastiems insekticidams, tokiems kaip imidacloprid, pymetrozine ir thiacloprid. Vienintelis pagrindinės strategijos sprendimas yra biologinis kovos metodas.
Pagrindiniai insekticidai
100. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo baltasparnių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: aversektinas C ir azadirachtinas A.
Erkės
Požymiai
101. Dvi skirtingos, bet biologiškai susijusios voratinklinių erkių formos Tetranychus urticae ir Tetranychus cinnabarinus kartu su tarsoneminėmis erkėmis Polyphagotarsonemus latus kenkia bulvinių šeimos daržovėms. Tai grynai polifaginiai kenkėjai. Jaunos ir suaugusios erkės čiulpia augalo sultis. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, kurių greitai daugėja. Lapai gelsta ir nudžiūsta. Apnikti augalai skursta, mažai dera. Erkių kolonijos vystosi ant visų augalo dalių ir paprastai yra randamos visų stadijų – nuo kiaušinėlių iki suaugėlių. Jei šiltnamyje sąlygos palankios erkėms plisti, jų prisidaugina begalė, plika akimi matomas voratinklis. Apnikti augalai gali greitai žūti. T. cinnabarinus (raudonosios voratinklinės erkės arba „hypertoxic“ erkės) gali sukelti net keletos augalų žūtį, esant nedidelei kenkėjo populiacijai. P. latus taip pat sukelia augalo dalių raukšlėjimąsi, išsigimimus, dėmes. Dėl sunkių pažeidimų baklažanai gali nustoti augę. Pomidorų rausvosios erkutės Aculopsis lycopersici yra specifiniai pomidorų kenkėjai. Sunkus apsikrėtimas gali taip pat pakenkti paprikai, kai tuo tarpu baklažanai atlaiko gausią jų populiaciją. Apsikrėtimas paprastai prasideda augalo apačioje ir kyla aukštyn. Karštas ir sausas oras palankiai veikia erkių vystymąsi. Jei nenaikinamos erkės, augalas žūsta per kelias dienas.
Pagrindinė strategija
102. Voratinklinės erkės turi būti išnaikintos prieš tai augusiuose augaluose, kad jos nepersikeltų į kitą sezoną ir nepasklistų kitais metais. Nuėmus derlių, šiltnamis ir visi įrenginiai bei priemonės, laistymo ir drėkinimo sistemos turi būti išvalyti. Šiltnamio konstrukcijos turėtų būti apdorotos dezinfekuojančia medžiaga. Erkės tarpsta aukštoje temperatūroje ir kai žema santykinė oro drėgmė. Padidinus santykinę drėgmę ar drėkinant lapus, galima žymiai sumažinti erkių populiaciją, bet padidėja pavojus grybinėms ligoms. Erkių kontrolė turėtų būti paremta pirmiausiai biologiniu metodu, naudojant natūralius priešus. Grobuoniškoji erkutėPhytoseiulus persimilis yra efektyvus bioagentas, grobuoniškoji erkutė Neoseiulus californicus ir grobuoniškas uodelis Feltiella acarisuga taip pat gali būti naudojami kaip biometodas. Grobuoniškosios blakutės Macrolophus caliginosus gali taip pat būti veiksmingos naikinant voratinklines erkes. Akaricidai turėtų būti naudojami tiktai tuomet, kai biologiniu metodu negalima sumažinti erkių populiacijos. Tokiu atveju turėtų būti pasirinkti preparatai, saugūs natūraliems priešams ir bitėms. Piktžolių naikinimas tiek šiltnamio viduje, tiek išorėje sumažina erkių skaičių.
Problemos su atsparumu
103. Kai kurios erkių populiacijos turi išvystytą rezistentiškumą cheminėms grupėms, o kai kuriais atvejais kryžminį rezistentiškumą. Reiktų mažiau naudoti akaricidų.
Pagrindiniai akaricidai
104. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo erkių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: aversektinas C ir azadirachtinas A.
Nematodai
Požymiai
105. Meloidogyne arenaria, Meloidogyne hapla, Meloidogyne incognita, Meloidogyne javanica ir Meloidogyne thamesi yra endoparazitiniai šaknų gumbiniai nematodai, kurie sukelia augančių dirvoje bulvinių šeimos augalų šaknyse gumbus, išsipūtimus, auglius ir kitus išsigimimus. Augalai skursta, vysta, sutrinka jų augimas, sumažėja derlingumas.
Pagrindinė strategija
106. Sveiki, neužkrėsti nematodais daigai, švari dirva ir gera bendra higiena yra pakankamos priemonės išvengti užsikrėtimo nematodais. Šiaurės šalyse, jei žiemą nešildomi šiltnamiai ir paliekami atidaryti, sumažėja Meloidogyne spp. Sėjomaina, kaip agrotechnikos dalis, turėtų būti naudojama auginant augalus. Naudojant tokias efektyvias priemones, kaip augalinės medžiagos apdorojimas karštu vandeniu, dirvos sterilizacija garais ir soliarizacija, paprastai nelieka būtinybės naudoti nematocidų. Piktžolės turėtų būti naikinamos. Reikia auginti atsparias pomidorų veisles, pažymėtas raide N arba naudoti izoliuotus substratus. Augalai, augantys mineralinėje vatoje, neturėtų būti infekuoti.
Piktžolės
Požymiai
107. Paprastai piktžolės nesudaro problemų, kai augalai auga dirbtiniuose substratuose. Šiltnamiuose dumbliai ir samanos gali būti didesnė problema. Kai jų yra ant stiklų, sumažėja šviesos intensyvumas. Plėvele dengtuose tuneliuose kritinis periodas pomidorams yra 4-5 savaitės po persodinimo (arba ilgiau, jei buvo sėta tiesiai į dirvą). Per šį periodą piktžolės turi būti išnaikintos, kad nekonkuruotų su augalais, ir neįtakotų jų derlingumo.
Pagrindinė strategija
108. Gera bendroji higiena yra svarbi. Jei bulvinių šeimos augalai auga žemėje, dirva gali būti sterilizuojama (pvz., garais, soliarizacija). Mechaninis piktžolių naikinimas gali išspręsti kai kurias problemas. Piktžoles, augančias tarp eilių, išnaikinti nesunku. Jos paprastai išravimos arba negiliai apkasamos ar mulčiuojamos. Sėjomainoje herbicidai nenaudotini dėl galimo fitotoksiškumo kitiems augalams.
Suderinta su EPPO
standartu 03/10376 (03/10218)