Svetainėje naudojami slapukai, kurie užtikrina sklandų svetainės veikimą ir padeda pritaikyti Jums rodomo turinio aktualumą. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos rasite paspaudę "slapukų nustatymai".

Įvadas

1. Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) rapsams yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“. Standartas apima rapsų (Brassica napus) kenksmingų organizmų, įskaitant ligas ir piktžoles, kontrolės metodus.

2. Lietuvoje yra auginami vasariniai ir žieminiai rapsai. Vasarinių rapsų sėjama daugiau, žieminių – mažiau, nes žiemos sąlygos ne visada palankios rapsų peržiemojimui.

3. Pagrindinis GAAP principas rapsams yra kenksmingų organizmų išvengimas. Rapsai turi būti auginami tinkamoje sėjomainoje. Negalima žieminių ir vasarinių rapsų auginti šalia arba netoli vienus nuo kitų, nes padidėja rizika kenksmingų organizmų pagausėjimui vasarinių rapsų pasėliuose. Dažnai rapsai auginami kaip tarpiniai augalai javų sėjomainose. Yra svarbu rapsų tokiose sėjomainose neauginti per dažnai, kad kenksmingų organizmų lygis nepasiektų tokio potencialo, kad ekonomiškai toliau nebeapsimokėtų jų auginti.

4. Rapsų sėklos beicavimui augalų apsaugos produktais yra teikiama pirmenybė prieš pasėlių purškimą visais atvejais, kai tik tai įmanoma atlikti. Tai yra vienas iš GAAP reikalavimų. Augalų apsaugos produktai rapsų pasėlių purškimui turi būti naudojami atsižvelgiant į kenksmingų organizmų išplitimo žalingumo ribą bei auginimo technologijos ypatumus. Rapsų pasėlių purškimas augalams žydint gali mechaniškai pažeisti pasėlį, todėl priimant sprendimą tuo metu naudoti augalų apsaugos produktus, reikia į tai atkreipti dėmesį.

5. Taigi GAAP pagrindiniai strateginiai reikalavimai rapsų auginimui yra: sėjomaina (4-6 metai tarp rapsų), sveikos sėklos naudojimas, geras sėklos guolio paruošimas, siekiant užtikrinti greitą sudygimą, auginti atsparias (ypač ligoms) veisles, priimant sprendimą naudoti augalų apsaugos produktus, vadovautis kenksmingų organizmų išplitimo riba.

6. Daugelis rapsų žalingų organizmų yra žalingi ir kituose bastutiniuose augaluose ir yra rizika jų migracijos iš vienų pasėlių į kitus. GAAP standartas PP2/7(1) bastutinėms daržovėms taip pat gali būti naudingas ir rapsams.

7. Lietuvoje svarbiausi rapsams kenksmingi organizmai, nuo kurių naudojamos aktyvios augalų apsaugos priemonės, yra šie:

7.1. Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea);

7.2. Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae);

7.3. Fomozė (Phoma lingam);

7.4. Baltasis (sklerotinis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum);

7.5. Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemotum, Ph. Undulata);

7.6. Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus);

7.7. Ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus assimilis);

7.8. Ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae);

7.9. Rapsiniai pjūkleliai (Athalia rosae);

7.10. Rapsiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus napi);

7.11. Piktžolės;

7.12. Dirvos kenkėjai (spragšiai, grambuoliai) (Elateridae, Melolontha spp.);

7.13. Maitvabaliai (Aclypea undata, A. opata).

Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų

8. EPPO, ruošdama šį standartą rinkiniui apie gerą augalų apsaugos praktiką, svarstė informaciją apie specifines veikliąsias medžiagas, naudojamas augalų apsaugai kai kuriose šalyse ir kaip tai siejasi su pagrindine GAAP strategija. Dėl tam tikrų priežasčių tos veikliosios medžiagos gali būti ne registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina pagrindinės strategijos. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, tik registruotas šalyje tam tikram tikslui produktas gali būti panaudotas.

Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea)

Požymiai

9. Pilkasis puvinys plinta drėgnu oru. Ant įvairių rapsų augalų antžeminės dalies organų: stiebų, lapų, žiedkočių, žiedų, ankštarų bei sėklų infekcijos vietoje atsiranda puvinio dėmės, kurių paviršius greit pasidengia purių, pilkų apnašų veja. Apnašose šis grybas sudaro juodus, nedidelius skleročius. Pilkojo puvinio apnikti žieminių rapsų augalai pavasarį būna su būdingu Botrytis cinerea grybo apnašu kaklelio srityje. Tokie augalai vysta ir žūsta. Jei liga išplinta vėliau, žūsta atskiros augalo dalys arba visi augalai. Botrytis cinerea grybas patenka į augalo vidų paprastai per įvairių pažeidimų vietas, nors jis gali pereiti ir ant nepažeistų augalo dalių, jei jos liečiasi su jau grybo apniktomis. Šis grybas į augalą patenka dažniausiai per šalčio ar vėlyvų šalnų pažeidimų vietas, ant lapų vystosi tose vietose, kur prilimpa nukritę žiedlapiai, lapų prisegimo vietose, ant ankštarų – kenkėjų pažeidimo vietose. Lietuvoje liga paprastai masiškai neišplinta.

Pagrindinė strategija

10. Auginant atsparias veisles, fungicidų naudojimo nuo pilkojo puvinio galima išvengti. Pagrindinė pilkojo puvinio prevencinė priemonė yra normalaus tankio pasėlio suformavimas – turėtų būti apie 30-40 augalų m2. Reikia vengti mechaninio augalų pažeidimo. Tręšimas azotu turėtų būti paskirstytas per du kartus ir atliktas pavasarį. Daugumoje atvejų fungicidų nuo pilkojo puvinio naudoti nereikia. Susiklosčius ypač palankioms ligai plisti sąlygoms ir žinant, kad bus labai didelė ligos išplitimo rizika, gali tekti fungicidus naudoti prevenciškai. Fungicidus nupurškus jau ligai išplitus, jų efektyvumas yra labai mažas.

Pagrindiniai fungicidai

11. Lietuvos Respublikoje nuo pilkojo puvinio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas.

Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae)

Požymiai

12. Juodoji dėmėtligė gali išplisti rapsų daigų tarpsniu pažeisdama hipokotiles juodai rudais dryžiais. Stipri daigų infekcija gali sukelti diegavirtę. Vėliau ligos pažeistos gali būti visos antžeminės augalo dalys – lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Pirmiausia liga išplinta ant lapų – susidaro įvairaus dydžio ir spalvos dėmės, dažniausiai pilkos arba pilkos su tamsiu apvadu arba juodos. Dėmės, esant palankioms sąlygoms, plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmių vietoje audiniai džiūsta. Ant stiebų ir ankštarų dėmės būna juodos, iš pradžių mažos, drėgnu ir šiltu oru dėmių labai greit daugėja ir jos didėja. Ligotos ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, nelabai daigios smulkios sėklos. Grybas plinta konidijomis, žiemoja augalų liekanose dirvoje, sėklų paviršiuje, ant įvairių piktžolių.

13. Pirminis infekcijos šaltinis yra pernykščių stiebų ir lapų liekanos. Vėju plintančios konidijos yra užnešamos ant sveikų augalų. Juodoji dėmėtligė plinta ir per sėklą, bet tai praktikoje nėra labai svarbi infekcijos išplitimo pasėlyje priežastis. Liga stipriai išplinta šiltu oru kaitaliojantis drėgnam ir sausam periodams.

Pagrindinė strategija

14. Labai svarbios yra prevencinės priemonės – laikytis tinkamos sėjomainos, užarti rapsų liekanas kuo greičiau po derliaus nuėmimo, vengti rapsus auginti atribotose, uždarose, drėgnose vietose. Veislės skiriasi jautrumu ligai. Sėklos beicavimas gali būti naudojamas pirminės infekcijos lygiui sumažinti. Cheminės augalų apsaugos produktų naudojimas gali būti būtinas šiltą ir drėgną augimo sezoną. Esant juodosios dėmėtligės išplitimo rizikai, vienkartinis purškimas fungicidais turėtų būti naudojamas po žydėjimo, kai pirmosios ligos dėmės pastebimos ant ankštarų. Fungicidų naudojimas dažniau yra reikalingas vasarinių rapsų pasėliuose, nei žieminių.

Pagrindiniai fungicidai

15. Lietuvos Respublikoje nuo alternariozės registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fludioksonilas, metalaksilas; fungicidai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas, prochlorazė.

Fomozė (Phoma lingam)

Požymiai

16. Grybas plinta su sėkla, žiemoja dirvoje su augalų liekanomis. Pirminė fomozės infekcija nuo užkrėstų sėklų dažniausiai pasirodo daigų – 6 lapelio tarpsniu. Svarbesnis pirminės infekcijos šaltinis yra vėju plintančios askosporos iš pseudotecių nuo pernykščių pažeistų augalų liekanų. Vėliau ligos sukėlėjas pasėlyje plinta vandens lašelių pagalba konidijomis. Fomozė pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus (ypač apatinę dalį) ir ankštaras. Ant pažeistų augalo dalių susidaro pilkos, įdubusios dėmės tamsiais pakraščiais, ant lapų dėmės gali būti koncentriškos. Skiriamasis fomozės požymis – dėmėse susidaro juodi taškeliai – grybo piknidžiai. Ant rapsų stiebų fomozės pažeistose vietose susidaro sausas puvinys, stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis ir stiebai lūžta. Jeigu fomozė pasireiškia ankstyvais tarpsniais, liga gali padaryti daug žalos, nes pažeisti augalai šaknies kaklelio srityje, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau laiko. Jei liga pasireiškia vėlyvais tarpsniais, stiebo apatinėje dalyje susidaro tik rudos fomozės dėmės, augalai išlieka žali virš pažeistų vietų ir tokiu atveju žala nėra didelė. Derliaus nuostoliai nuo fomozės didžiąja dalimi gaunami dėl pirmalaikio ligos pažeistų ankštarų suskilinėjimo ir sėklų išbarstymo. Sėklos iš pažeistų ankštarų paprastai yra lengvesnės, nei iš sveikų.

Pagrindinė strategija

17. Labai svarbios yra prevencinės priemonės – laikytis tinkamos sėjomainos, užarti rapsų liekanas kuo greičiau po derliaus nuėmimo, suformuoti normalaus tankio pasėlį – turėtų būti apie 30- 40 augalų m2, auginti atsparias veisles. Sėklos beicavimas gali būti naudojamas pirminės infekcijos lygiui sumažinti. Rudenį, fomozei pasiekus žalingumo ribą – 35-45 proc. pažeistų augalų, reikėtų naudoti fungicidus. Vegetacijos metu reikėtų stebėti askosporų aptikimo pasėlyje pradžią. Jeigu palyja po askosporų atsipalaidavimo iš pseudotecių, tai purškimas fungicidais reikalingas kitomis dienomis.

Pagrindiniai fungicidai

18. Lietuvos Respublikoje nuo fomozės registruoti beicai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fludioksonilas, metalaksilas; fungicidai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas.

Baltasis (sklerotinis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum)

Požymiai

19. Augalai sklerotiniu puviniu užsikrečia žydėjimo metu, o ligos požymiai rapsuose pasireiškia tik brendimo tarpsniu. Ant rapsų stiebų šoninių šakų ar net ankštarų pasirodo baltos dėmės, kurios drėgnu metu pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Sausu oru grybiena pradingsta, stiebas pažeidimo vietose būna baltas. Atsižvelgiant į tai, kada augalas užsikrėtė, dėmės dydis gali labai įvairuoti. Dėmės pakraščiai paprastai šviesesni, vidurys darosi pilkšvas. Stiebas pažeidimo vietose tuščiaviduris, stiebo viduje susiformuoja įvairaus dydžio juodi skleročiai – grybo vaisiakūniai, dėka kurių grybas išgyvena nepalankiomis sąlygomis. Pažeisti augalai bręsta anksčiau laiko. Infekcijos šaltinis – grybo skleročiai dirvoje. Baltojo puvinio skleročiai išlieka gyvybingi dirvoje daug metų. Iš skleročių sudygę apoteciai išsviedžia askosporas ir užkrečia rapsų augalus. Drėgnas oras skatina apotecių formavimąsi ir askosporų išbarstymą ilgesnį laiką. Jeigu askosporų išsvaidymas iš apotecių sutampa su rapsų žydėjimu, o tuo metu vyrauja drėgni orai, tai pasėlis gali labai stipriai nukentėti nuo baltojo puvinio. Askosporos, patekusios ant lapų prisegimo vietose sukritusių žiedlapių, kur gerai laikosi drėgmė, sudygsta ir užkrečia augalus. Rapsams žydint, kai vyrauja drėgni orai, yra optimalus laikas panaudoti fungicidus nuo baltojo puvinio.

Pagrindinė strategija

20. Labai svarbios yra prevencinės priemonės – laikytis 4-7 m. sėjomainos, įskaitant ir kitus augalus, jautrius baltajam puviniui: kitus bastutinius, bulves, skėtinius ir kt. Reguliuoti mikroklimatą pasėlyje, sėjant optimalią sėklos normą, laiku išnaikinant piktžoles. Fungicidus reikėtų naudoti pradėjus kristi pirmiesiems rapsų žiedlapiams, įvertinus susiklosčiusias klimato sąlygas, sėjomainą bei apotecių dygimo monitoringą žydėjimo metu.

Pagrindiniai fungicidai

21. Lietuvos Respublikoje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tebukonazolas, metkonazolas, azoksistrobinas, prochlorazė.

Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemotum, Ph. Undulata)

Požymiai

22. Kryžmažiedinės spragės pradeda kenkti jau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, o ypač greit išplinta sausu ir šiltu oru. Pavojingiausios daigams bei jauniems augalams. Daugiausiai žalingos vasariniams rapsams, bet sausu ir šiltu oru gali būti žalingos ir žieminiams. Rapsams kenkia šviesakojės ir lenktajuostės spragės. Vabalai 2-3,5 mm dydžio. Jie išgraužia lapuose smulkias skylutes ir duobutes, skeletuoja lapus. Kartais pažeidžia augimo kūgelį ir tokie daigai žūsta. Žiemoja vabalai po nukritusiais lapais, žolėje, tarp augalų likučių, įvairiuose dirvos plyšeliuose.

Pagrindinė strategija

23. Sėklos guolis turi būti gerai paruoštas, drėgnas ir pakankamai patręštas, kad būtų užtikrintas vienodas dygimas ir kuo spartesnis augimas. Tai yra reikalinga, kad augalai kuo greičiau praaugtų jautrų spragėms tarpsnį. Insekticidai nuo spragių naudojami sėkloms beicuoti arba pasėliams purkšti. Sausu oru insekticidus reikia purkšti, pastebėjus pirmuosius spragių pažeidimus. Dažniausiai pakanka vieno purškimo.

Pagrindiniai insekticidai

24. Lietuvos Respublikoje pasėliams purkšti nuo kryžmažiedžių spragių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas; sėklai beicuoti: beta-cyflutrinas, imidaklopridas, furatiokarbas.

Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus)

Požymiai

25. Rapsiniai žiedinukai pažeidžia rapsų butonus, lervos vystosi butonuose ir žieduose. Pažeisti butonai nubyra, žiedai ir ankštaros nebeišsivysto. Vabalai smulkūs, 1,5-2,0 mm ilgio, juodi, blizgantys, lervos gelsvos, su juoda galva ir 3 poromis kojų, suaugusios esti apie 4 mm ilgio. Per metus išsivysto viena generacija. Rapsiniai žiedinukai panašūs į sprages, tik nešokinėja. Žalingiausi yra vabalai. Kenkėjai žiemoja dažniausiai žolėje, krūmais ir medžiais apaugusiuose plotuose, o pavasarį, sušilus orams, skrenda į sodus, žieminių rapsų laukus, vėliau – į vasarinius rapsus. Vabalai žiemoja dirvoje po nukritusiais lapais, krūmais ir medžiais apaugusiuose plotuose. Palankios sąlygos susidaro, kai rapsai pasėjami greta žiedinukų žiemojimo vietų. Žiedinukai ypač žalingi, kai rapsų butonizacijos metu šilta ir saulėta – temperatūra +15oC ir aukštesnė. Žemesnėje temperatūroje kenkėjai mažiau aktyvūs ir mažiau žalingi.

Pagrindinė strategija

26. Reikalinga nuo rapsų stiebų augimo pradžios nuolat apžiūrėti pasėlius. Nuo rapsinių žiedinukų rapsai purškiami piretroidiniais insekticidais, bet tik tada, kai žiedinukų skaičius pasiekia žalingumo ribą. Žalingumo riba labai skiriasi priklausomai nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio stovio. Vešliame rapsų pasėlyje augalų vystymosi tarpsniu BBCH 51 (butonai žali, matomi iš viršaus) žalingumo riba yra vidutiniškai 3-4 suaugę vabalai ant augalo, augimo tarpsniu BBCH 52-53 (butonai laisvi, jaunų lapų aukštyje ar iškilę virš jų) – 7-8 vabalai, o BBCH 55-59 (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – daugiau nei 8 vabalai. Prastesniame pasėlyje žalingumo riba yra gerokai mažesnė – atitinkamai atskirais augimo tarpsniais nuo 1 iki 5 vabalų ant augalo. Purškimai pesticidais turi būti atlikti iki rapsų pražydėjimo. Žydinčio pasėlio purškimas yra negalimas ir pažeidžia GAAP reikalavimus. Jeigu reikalinga pasėlį purkšti insekticidais dar žiedinukų paplitimo pradžioje, reikėtų apsiriboti lauko pakraščių 25-50 m pločio apipurškimu. Tačiau, kur kenkėjai jau išplitę, reikia nupurkšti visą lauką. Insekticidų naudojimas turi būti saugus bitėms.

Pagrindiniai insekticidai

27. Lietuvos Respublikoje nuo rapsinių žiedinukų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas.

Ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus assimilis)

Požymiai

28. Pažeidžia ankštaras. Nužydėjus rapsams, patelės deda kiaušinėlius į jaunas ankštaras. Išsiritusios lervos minta sėklomis – paprastai 2-5 sėklos ankštaroje. Suaugusios lervos yra apie 5 mm ilgio, bekojės. Ankštarinių paslėptastraublių žala nėra didelė, kadangi lervos sunaikina tik kelias sėklas ankštaroje. Tačiau per šių kenkėjų padarytas angeles į ankštaras deda kiaušinėlius ankštariniai gumbauodžiai, kurių lervos sunaikina likusias sėklas. Pažeistos ankštaros turi šviesias dėmeles, kuriose, subrendus ankštaroms, matosi angelė, per kurią lerva iškrenta ant žemės. Per metus išsivysto viena generacija. Vabalas yra 2-2,5 mm ilgio, pilkas, neblizgantis, apaugęs pilkšvais plaukeliais. Antsparniai pailgi, į viršūnę siauresni, prie viršūnės yra skersinė eilė smailių gumburėlių. Vabalai žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais. Stipriau pažeidžiami rapsai, pasėti netoli šių kenkėjų žiemojimo vietų. Palankios sąlygos susidaro esant šiltam ir sausam orui. Atsėliuoti rapsai arba pasėti greta pernykščių rapsų plotų gali būti pažeisti šių kenkėjų labiau, nei atokiau esantys pasėliai.

Pagrindinė strategija

29. Cheminė ankštarinių paslėptastraublių kontrolė gali būti atliekama tik išimtinais atvejais, kai pirmų ankštarų formavimosi metu šių kenkėjų žalingumo riba yra peržengiama (lauko krašte aptinkami 0,5-2 suaugėliai ant augalo). Žydėjimo metu turėtų būti atliktos kelios apskaitos. Apskaitas reikia atlikti ir lauko pakraščiuose ir centre. Kenkėjams išplitus tik pakraščiuose, reikėtų apsiriboti tik lauko pakraščių purškimu. Purkšti po žydėjimo – nebenaudinga. Insekticidų naudojimas turi būti saugus bitėms.

Pagrindiniai insekticidai

30. Lietuvos Respublikoje nuo ankštarinių paslėptastraublių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas.

Ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae)

Požymiai

31. Pažeidžia ankštaras. Patelės kiaušinėlius deda į kitų kenkėjų, pvz., ankštarinių paslėptastraublių pažeistas ankštaras. Lervos iščiulpia neprinokusias sėklas. Pažeistos ankštaros būna geltonos, pažeistose vietose išpūstos, deformuotos. Lervos begalvės ir be kojų, baltos ar gelsvos, iki 2 mm ilgio. Pažeistos ankštaros plyšta išilgai ir per plyšelį lervos migruoja į dirvą, kur virsta lėliukėmis. Vėliau pažeistos ankštaros atsidaro daugiau ir likusios sėklos išbyra. Suaugę uodukai labai smulkūs, apie 1,5 mm ilgio, gelsvai rausvi. Suaugėliai skraido gegužės mėnesį. Per metus išsivysto kelios generacijos. Ankštariniai gumbauodžiai kenksmingi drėgnomis, šiltomis vasaromis. Pirmi uodai pasirodo, kai dirvos temperatūra pakyla iki +13oC tuose laukuose, kur augo rapsai.

Pagrindinė strategija

32. Kadangi ankštariniai gumbauodžiai kenkia rapsams, dėdami kiaušinėlius į ankštarinio paslėptastraublio padarytas angas ankštarose, tai viena iš pagrindinių apsaugos priemonių ir yra pastarųjų kontrolė. Augalų rotacija – labai svarbus veiksnys, reguliuojantis ankštarinių gumbauodžių plitimą. Auginant įvairius augalus, sąlygos šiems kenkėjams plisti yra blogesnės, nei tada, kai rapsai dažnai (kas 1-2 metai) auginami tame pačiame lauke. Uodeliai gali nuskristi atstumą iki vieno kilometro. Jeigu iškyla didelė ankštarinių gumbauodžių žalos rizika – ankštarinių paslėptastraublių pažeidimų gausu, purškimo insekticidais laiką reikėtų rinktis remiantis optimalių sąlygų kenkėjo plitimui susidarymu ir sugautų uodelių skaičiumi.

Pagrindiniai insekticidai

33. Lietuvos Respublikoje nuo ankštarinių gumbauodžių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas.

Rapsiniai pjūkleliai (Athalia rosae)

Požymiai

34. Rapsiniai pjūkleliai yra žieminių rapsų kenkėjai. Kenkia grauždami lapus. Pirmoji generacija išsivysto balandžio mėn., bet didesnės žalos nepadaro, antroji – rugpjūtį ir atskirais metais masinio antplūdžio metu padaro daug nuostolių. Lervos minta lapų audiniais, iš pradžių išėsdamos nedideles skylutes, o per trumpą laiką ir visą lapo minkštimą, palieka tik stambiąsias gyslas. Lervos iki 18-25 mm ilgio, pilkai žalios, iki juodos spalvos, su 10 porų kojų. Suaugėlis yra 5-9 mm ilgio, oranžinės spalvos, galva ir šonai yra juodi. Sparnai gelsvos spalvos, ramybės būklėje guli vienas ant kito. Drugeliai deda kiaušinėlius ant apatinės lapų pusės, viena patelė gali padėti iki 300 kiaušinėlių. Lietuvoje šis kenkėjas išplinta nedažnai, pažeidžia įvairius kryžmažiedžius augalus ir piktžoles. Pjūklelių išplitimas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Sąlygos išplisti yra geresnės šiems kenkėjams jautrių augalų koncentracijos rajonuose.

Pagrindinė strategija

35. Žieminiams rapsams sudygus vyraujant šiltiems orams, reikia dažnai apžiūrėti pasėlius. Pjūklelių kiaušinėliai matyti žiūrint į rapso lapą prieš šviesą. Insekticidus reikėtų naudoti, kai jaunų (I ir II dydžio) lervų randama vidutiniškai daugiau nei dvi ant augalo.

Pagrindiniai insekticidai

36. Lietuvos Respublikoje nuo rapsinių pjūklelių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas.

Rapsiniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus napi)

Požymiai

37. Pažeidžia stiebus. Pažeistų augalų stiebai nenormaliai vystosi, išsikraipo, sulėtėja augimas. Būdingas požymis – stiebai susproginėja, pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai. Pažeisti augalai dažnai formuoja naujus stiebus, kurie vėliau formuoja butonus ir vėliau žydi, pasėlis netolygiai bręsta. Vabalai yra 2,5-3,5 mm ilgio, juodi, su pilkais plaukeliais, dėl kurių kenkėjai atrodo pilkos spalvos. Lervos yra apie 7 mm ilgio, gelsvai baltos, bekojės, galva ruda. Rapsiniai paslėptastraubliai, dirvai sušilus 2 cm gylyje iki +6oC, palieka žiemojimo vietas ir atskrenda į rapsų pasėlius. Straubliuku padaroma skylutė stiebe, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro tuomet, kai rapsams augti sąlygos yra nepalankios.

Pagrindinė strategija

38. Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo rapsinių paslėptastraublių yra sėjomaina. Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų pasiteisina tik tuomet, kai jų gausumas peržengia žalingumo ribą. Žalingumo riba yra, kai 4-iuose geltonuose induose 25 ir daugiau suaugėlių surenkama per 3 dienas.

Pagrindiniai insekticidai

39. Lietuvos Respublikoje nuo rapsinių paslėptastraublių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas, zeta-cipermetrinas, lambda-cihalotrinas.

Piktžolės

Pagrindimas

40. Rapsai herbicidais daugiausia purškiami nuo vienamečių dviskilčių piktžolių. Vienametės vienaskiltės piktžolės naikinamos, kai jos rapsų pasėliuose sudygsta labai anksti ir gausiai. Problematiškos piktžolės yra bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum inodorum), kibieji lipikai (Galim aparine), baltosios balandos (Chenopodium album). Žieminiai rapsai gerai konkuruoja su piktžolėmis, todėl, prieš naudojant pasėliuose herbicidus, būtina įvertinti piktžolėtumą ir ekonominį pagrįstumą. Piktžolių žala vasariniams rapsams yra daug mažesnė, palyginus su žieminiais rapsais, nes pavasarį, ruošiant dirvas jų sėjai, nemažai sunaikinama piktžolių.

Pagrindinė strategija

41. Piktžoles rapsuose galima naikinti ir mechaninėmis priemonėmis, tačiau šis metodas - mažai paplitęs. Rapsų pasėliai būna mažiau piktžolėti, kai piktžolės (ypač kibieji lipikai ir paprastieji varpučiai (Elytrigia repens)) naikinamos kituose sėjomainos augaluose. Auginant žieminius rapsus, svarbu pasirinkti tinkamas herbicidų kombinacijas. Herbicidai turi ekonomiškai ir efektyviai sunaikinti daugelį vyraujančių piktžolių. Prieš rapsų sėją piktžolės naikinamos žemės dirbimu arba herbicidais, kurie purškiami ant priešsėlinių augalų ražienų. Rapsai iki sudygimo purškiami, vyraujant žalingoms piktžolėms. Dažniausiai purškiami sudygę rapsų pasėliai. Šiuo laikotarpiu yra matomos vyraujančios piktžolės, todėl galima pasirinkti labiau tinkamą herbicidą. Plačialapių piktžolių naikinimas ne visada yra ekonomiškai efektyvus. Vasarinius rapsus purkšti nuo piktžolių ne visada yra reikalinga. Bet vienas purškimas iki sudygimo dažniausiai esti būtinas.

Pagrindiniai herbicidai

42. Herbicidai, naudojami purkšti rapsų pasėlius, klasifikuojami, atsižvelgiant į jų naudojimo laiką ir pagal jų naikinamas piktžolių rūšis.

43. Lietuvos Respublikoje piktžolėms naikinti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos:

43.1. Prieš sėją, įdirbus žemę: napropamidas ir trifluralinas.

43.2. Po sėjos iki sudygimo: metazachloras ir dimetachloras.

43.3. Sudygus nuo vienaskilčių piktžolių: cikloksidimas, fluazifop-P-butilas, kvizalofop-P-tefurilas; nuo vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių – metazachloras; nuo dviskilčių piktžolių – klopiralidas.

43.4. Prieš derliaus nuėmimą – glifosatas.

Desikavimas

Pagrindimas

44. Rapsų desikavimo tikslas yra nudžiovinti rapsų lapus ir stiebus, kad greičiau prasidėtų derliaus nuėmimas ir sunaikinti piktžoles, trukdančias imti derlių. Rapsus desikuoti ne visada reikalinga, nes sumažėja grūdų derlius. Desikuoti reikalinga, kai rapsų sėklos labai nevienodai subrendusios ir gausu piktžolių. Rapsus galima purkšti augimo reguliatoriais, siekiant sutvirtinti jų stiebus ir išvengti išgulimo. Tačiau šiuo tikslu augimo reguliatoriai yra labai retai naudojami.

Pagrindinė strategija

45. Desikavimo laiko parinkimas yra labai svarbus, mažinant desikantų normas. Tinkamiausias desikavimo laikas, kai 70 % rapsų ankščių yra pageltusios, o sėklos parudavusios. Dažniausiai tai 4-5 dienos iki derliaus nuėmimo.

46. Lietuvos Respublikoje rapsams desikuoti šiuo metu registruotų produktų nėra.

 

Suderinta su EPPO

standartu PP 2/8(1)