Svetainėje naudojami slapukai, kurie užtikrina sklandų svetainės veikimą ir padeda pritaikyti Jums rodomo turinio aktualumą. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos rasite paspaudę "slapukų nustatymai".

VI. KUKURŪZAI

Įvadas

1. Ši geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) direktyva kukurūzams yra viena iš pagal Vidurio Europos ir Viduržemio jūros šalių Augalų apsaugos organizacijos (EPPO) programą paruoštų direktyvų visiems pagrindiniams žemės ūkio augalams EPPO regione. Ji turi būti naudojama lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“. Direktyva apima kukurūzų (Zea mays) apsaugos nuo kenksmingų organizmų (taip pat ir ligų sukėlėjų bei piktžolių) metodus.

2. Kukurūzai auginami visoje Europoje įvairioms reikmėms. Daugiausia jie naudojami pašarui ir grūdams. Kukurūzai taip pat auginami sėklai bei kaip saldieji kukurūzai. Kukurūzų auginimas sėklai į šią direktyvą neįtrauktas.

3. Reikia pažymėti, kad griežti reikalavimai likučiams ir augalų apsaugos produktų naudojimui prieš derliaus nuėmimą yra taikomi auginant saldžiuosius kukurūzus. Be to, grūdų kokybė yra taip pat labai svarbi saldžiųjų kukurūzų produkcijai.

4. GAAP nuo kukurūzų pasėliuose plintančių kenksmingų organizmų apima keletą elementų. Remiantis šiais elementais, galima pasiekti veiksmingą kukurūzų apsaugą nuo kenksmingų organizmų ir tuo pačiu laiku optimaliai naudoti augalų pasaugos produktus:

4.1. Kukurūzų sėklos sėjos metu turi būti kaip galima sveikesnės.

4.2. Auginamos veislės turi atitikti dirvos tipą bei klimato sąlygas ir būti kuo atsparesnės arba tolerantiškesnės pagrindiniams kenksmingiems organizmams.

4.3. Sanitarinės ir agrotechninės sąlygos yra labai svarbios auginant kukurūzus. Nors praktikoje vyrauja kukurūzų atsėliavimo tendencija, tačiau sėjomaina yra efektyvus būdas mažinant kai kurių kenksmingų organizmų populiacijas. Kukurūzų likučiai turi būti įterpiami ar užariami. Žemės dirbimo praktika turi užtikrinti gerą sėklos guolio paruošimą ir tinkamo azoto balanso palaikymą. Sėjos laiką lemia dirvos temperatūra sėjos gylyje. Ji turi būti palanki sparčiam dygimui ir augimui.

4.4. Turėtų būti naudojamos žalingumo ribos, paremtos kenksmingų organizmų plitimu arba atsižvelgiant į klimato sąlygas. Jei tokios žalingumo ribos egzistuoja, reikia naudotis metrologinių parametrų matavimo įranga ir pagal tai nustatyti tinkamiausią laiką augalų pasaugos produktų naudojimui.

4.5. Nuo kenksmingų organizmų naudojamos augalų priemonės turi būti tinkamiausios būtent tam apdorojimo laikui. Pagal GAAP, turi būti naudojama tinkama purškimo technika ir stengiamasi išvengti nunešimo ar nepageidaujamo pasiskleidimo aplinkoje. Produktai pagal galimybes turi būti skirti nuo konkretaus kenksmingo organizmo, kad nepaskatintų vystytis kenksmingų organizmų atsparumui.

5. Pagrindiniai kukurūzų kenksmingi organizmai yra šie:

5.1. Rudoji dėmėtligė (Setosphaeria turcica);

5.2. Dulkančiosios kūlės (Sphacelotheca reiliana);

5.3. Pūslėtosios kūlės (Ustilago maydis);

5.4. Daigų puvinys (Pythium spp. ir Fusarium spp.);

5.5. Burbuolės šerdies ir stiebo puvinys (Fusarium spp.);

5.6. Antraknozė (Colletotrichum graminicola);

5.7. Dirvos kenkėjai;

5.8. Muselės (Oscinella frit ir Geomyza tripunctata);

5.9. Kukurūziniai straubliukai (Tanymecus dilaticollis);

5.10. Dirvinukai (Agrotis spp.);

5.11. Amarai (Sitabion avenae, Metopolophium dirhodum ir Rhopalosiphum padi);

5.12. Erkės (Tetranychus urticae, T. cinnabarinus ir T. turkestani);

5.13. Piktžolės.

6. Diabrotica virgifera virgifera (vakariniai kukurūziniai šaknų vikšrai) yra karantininiai kenkėjai, todėl jų plitimas EPPO regione yra labai ribojamas. Jei ateityje jie gausiai išplis, bus ir jiems paruošta apsaugos strategija.

Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų

7. Ruošiant GAAP direktyvas, EPPO viešų diskusijų metu svarstyta informacija apie augalų apsaugai naudojamas specifines veikliąsias medžiagas ir kaip tai susieti su pagrindine GAAP strategija. Galimi atvejai, kad atskirose EPPO šalyse dėl tam tikrų priežasčių kai kurios veikliosios medžiagos neregistruojamos arba jų naudojimas yra apribojamas. Tačiau dėl to augalų apsaugos strategijos pagrindai išlieka galiojančiais. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, naudojami tik pagal paskirtį registruoti toje šalyje produktai.

Rudoji dėmėtligė/kukurūzų dryžligė (Setosphaeria turcica)

Požymiai

8. Ant kukurūzų lapų atsiranda pailgų, šviesiai rusvų, lapų gyslomis apribotų dėmių. Rudoji dėmėtligė kukurūzų pasėliuose ypač išplinta vyraujant vėsiems ir drėgniems orams. Palankiomis sąlygomis dėmės didėja, susilieja, pažeisti lapai džiūsta. Apatinėje lapų pusėje dėmių vietoje matomas žalsvai pilkas apnašas. Šiose pažeidimo vietose produkuojasi pilkšvai juodos konidijos (anamorfas Drechslera turcica). Jos pasklinda lietaus ir vėjo pagalba. Burbuolės neužsikrečia, tačiau ligos dėmelių galima pastebėti ant burbuolę dengiančių lapų. Rudosios dėmėtligės stipriai pažeisti kukurūzai gali anksčiau laiko sunykti. Grybas žiemoja augalų liekanose. Peržiemojusios chlamidosporos yra pirminio užkrato šaltinis. Antrinį užsikrėtimą sukelia pažeidimų vietose sparčiai besidauginančios konidijos, kurios vėju gali būti išnešiojamos dideliu atstumu.

Pagrindinė strategija

9. Nuėmus derlių, reikia panaudoti visas įmanomas priemones, skatinančias kukurūzų liekanų irimą. Liga dažniausiai pradeda plisti nuo lauko krašto. Labai svarbu kaip galima greičiau nustatyti ligos plitimo pradžią, ypač kai augalai yra 6-8 lapelių tarpsnyje. Kai liga pasirodo iki BBCH 19 (10 lapelių), reikia naudoti fungicidus du kartus. Kitais atvejais pakanka vienkartinio purškimo fungicidu žydėjimo-pieninės brandos metu.

Pagrindiniai fungicidai

10. Lietuvos Respublikoje registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: karbendazimas, chlorotalonilas, difenikonazolas, flusilazolas, flutriafolas, propikonazolas.

Dulkančiosios kūlės (Sphacelotheca reiliana)

Požymiai

11. Tipiški kukurūzų dulkančiųjų kūlių požymiai išryškėja po žydėjimo. Ant šluotelės ir burbuolių kutų iškyla kompaktiškos teliasporų krūvelės, pridengtos plona, sausa plėvele. Retkarčiais kūliasporių masės sankaupų galima aptikti ir ant viršutinių lapų. Daugeliu atvejų sergančios augalo dalys visiškai sunaikinamos. Kūlėti augalai neišaugina grūdų, augalai būna žemesni. Pagrindinis dulkančiųjų kūlių skirtumas nuo pūslėtųjų (Ustilago maydis), kad dulkančiosios kūlės nepažeidžia lapų (su labai retomis išimtimis) ir stiebų. Grybas S. reiliana plinta per dirvą. Iš žiedynų išbyrėjusios teliosporos žiemoja dirvoje. Grybo gyvybingos sporos dirvoje išsilaiko daugiau kaip 5 metus. Kukurūzai apsikrečia kūlėmis dygimo metu (palankiausias laikotarpis nuo sudygimo pradžios iki 7 lapelio tarpsnio (BBCH 17). Daigų užsikrėtimui palankiausia vidutinio drėgnumo, apie +28oC šilumos dirva. Grybas vystosi augančiame augale tol, kol pasiekia šluoteles ar burbuoles, kur subręsta ir išaugina daugybę tamsiai rudų sporų. Jos padengtos plona plėvele, kuriai trūkus išsilaisvina sporų masė. Ši dulkinga masė greitai vėju ir lietumi išnešiojama. Retkarčiais grybo S. reiliana teliosporos gali plisti ir su sėkla. Tačiau su sėkla plintančios teliosporos, kaip užkrato šaltinis, nėra labai svarbios.

Pagrindinė strategija

12. Pagrindinės apsaugos priemonės nuo šios ligos – atsparių ir tolerantiškų ligai veislių auginimas, sėklos beicavimas arba tarpueilių apdorojimas iškart po sėjos. Agrotechninės priemonės, kaip sėjomaina, žemės dirbimas ar kitos, nėra labai efektyvios, kadangi ligos sukėlėjo sporos išlieka gyvybingos ilgą laiką.

Pagrindiniai fungicidai

13. Lietuvos Respublikoje sėkloms beicuoti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: karboksinas, flutriafolas, tritikonazolas.

Pūslėtosios kūlės (Ustilago maydis)

Požymiai

14. U. maydis daugiausia pažeidžia tas augalo dalis, kuriose vyksta intensyviausias ląstelių dalijimasis. Pilkos, rutuliškos pūslelės išauga ant stiebų, lapų, burbulių ar šluotelių. Po kurio laiko pūslelės praplyšta ir pasklinda tamsiai rudos spalvos sporų masė. Jos gali išlikti gyvybingos dirvoje mažiausiai 4 metus. Augalai užsikrečia per dirvą ir oru plintančiomis sporomis. Dėl ligos išauga ne tik mažesnis derlius, bet ir nukenčia jo maistinė/pašarinė vertė. Ši liga plinta sausais, šiltais metais. Ypač jautrūs nuo sausros nukentėję augalai. Ši liga nėra dažna ir jos daroma žala yra minimali.

Pagrindinė strategija

15. Cheminė apsauga nuo pūslėtųjų kūlių netaikoma. Kukurūzų auginimas sėjomainoje, pvz., kas ketveri metai, sumažina dirvos užsikrėtimą. Veislės pasižymi skirtingu jautrumu šiai ligai, todėl reiktų auginti kiek galima atsparesnes veisles. Kukurūzus sėti į struktūringą dirvožemį.

Daigų puvinys (Pythium spp. ir Fusarium spp.)

Požymiai

16. Pythium spp. ir Fusarium spp. pažeistų daigų šaknys paruduoja, o vėliau ir supūva. Ligoti augalai lėtai ir netolygiai dygsta. Kukurūzų daigų puvinys labiau išplinta, kai pavasarį vyrauja vėsūs, lietingi orai. Drėgnose dirvose liga vystosi intensyviau.

Pagrindinė strategija

17. Ligos prevencijai rekomenduojama laikytis sėjomainos ir kukurūzus auginti struktūringuose dirvožemiuose. Dėl žemų temperatūrų augalai dygsta lėčiau ir yra labiau pažeidžiami dirvos patogenų. Todėl pavasarį kukurūzų sėjos nereikėtų per daug paankstinti. Auginti atsparias Pythium ir Fusarium genčių grybams veisles, sėti beicuotą sėklą.

Pagrindiniai fungicidai

18. Lietuvos Respublikoje sėkloms beicuoti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: fludijoksonilas, metalaksilas ir tiramas

Burbuolės šerdies ir stiebo puviniai (Fusarium spp.)

Požymiai

19. Dvi Gibberella rūšys (Gibberella moniliformis, anamorfas Fusarium moniliforme ir G. zeae, anamorfas F. graminearum) dažnai išplinta kukurūzų pasėliuose vėlesniais vystymosi tarpsniais. Šių patogenų sukeliami puviniai yra dažnesni šilto klimato regionuose. G. moniliformis ir G. zeae gali plisti su sėkla, bet daugiausia išsilaiko augalų liekanose. Oru plintančios sporos yra pagrindinis užkrato šaltinis. Ligos požymiai išryškėja brendimo metu. Patogenai iš dirvos per šaknis arba apatinius tarpubamblius prasiskverbia į stiebą. Kai ligos intensyvumas yra didelis, stiebo apatinė dalis nupūna ir augalas žūsta. Puvinio apniktos burbulės nukąra ir trukdo nuimti derlių, todėl derliaus nuostoliai būna ne tik dėl ligų, bet ir dėl nesklandaus derliaus nuėmimo. G. zeae sukeltas burbuolių puvinys gali plisti nuo burbuolės viršaus į apačią.

20. Kiti Fusarium genties grybai gali būti pašaknio puvinius sukeliančių patogenų sudėtyje. Jie taip pat gali sukelti labai žalingą burbuolės šerdies puvinį. Sergančios burbuolės ir jas dengiantys lapai apsitraukia rožine ar rausva grybiena.

Pagrindinė strategija

21. Pagal galimybes pasikliauti agrotechninėmis priemonėmis, mažinančiomis puvinių plitimo riziką, kadangi lauko sąlygomis cheminių apsaugos produktų nėra. Sėti kuo atsparesnes veisles. Fuzariozių sukeliamiems puviniams jautresni pertręšti azotu ir nepakankamai patręšti kalio trąšomis kukurūzai. Optimalus pasėlio tankumas (7-12 augalų/m2) taip pat yra viena iš prevencinių priemonių. Fusarium patogenų išplitimo rizika kukurūzų pasėliuose padidėja, kai po drėgno periodo žydėjimo metu (BBCH 65) įsivyrauja sausi orai. Gausiai išplitus Fusarium spp., geriausias sprendi­mas nedelsiant nuimti derlių. Sėklos beicavimas gali būti taikomas kaip fitosanitarinė priemonė.

Pagrindiniai fungicidai

22. Lietuvos Respublikoje sėkloms beicuoti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: karbendazimas ir tiramas.

Antraknozė (Colletotrichum graminicola)

Požymiai

23. Colletotrichum graminicola sukelia išgulimą. Rudos dėmės pirmiausia atsiranda ant lapų, žemutinėje dalyje, ties stiebo pagrindu. Vėliau jos išplinta ant viso augalo lapų. Augimo sezono pabaigoje grybas prasiskverbia į stiebą, suardo minkštuosius audinius ir vandens indus. Dėl to augalai išgula. Patogenui palankiausia aukšta temperatūra ir santykinė drėgmė.

Pagrindinė strategija

24. Kukurūzieną po derliaus nuėmimo reikia suarti. Jokių cheminių apsaugos produktų nėra.

Dirvos kenkėjai (spragšiai, grambuoliai ir ilgakojų uodų lervos)

Požymiai

25. Spragšių (Agriotes spp.), grambuolių (Melolontha spp.) ir ilgakojų uodų (Tipula spp.) lervos minta kukurūzų šaknimis ir stiebo pagrindu. Spragšių lervų vystymasis dirvoje trunka kelerius metus. Spragšiams būdinga tai, kad suaugėlių ir skirtingo išsivystymo lervų būna kasmet. Grambuolių lervų vystymasis, trunkantis 3-4 metus, dažniausiai yra periodiškas. Kukurūzų pasėliams lervos pradeda kenkti trečiais vystymosi metais.

Pagrindinė strategija

26. Daugiamečiai žolynai ir dirvonai kaip priešsėliai kukurūzams netinka. Tačiau jei kukurūzai auginami tokiuose sėjomaininiuose laukuose, kur dirvos kenkėjų rizika yra didelė, reiktų sėti beicuotą sėklą ar laukus apdoroti augalų pasaugos produktais. Kadangi spragšių ir grambuolių lervų kiekio nustatymo metodai nėra sudėtingi, šių kenkėjų gausumas turėtų sąlygoti apsaugos produktų naudojimo būtinumą. Kai augalų apsaugos priemones tenka panaudoti nuo dirvos kenkėjų, pirmumas turėtų tekti vietiniam (į eilutes), o ne ištisiniam dirvos apdorojimui. Kurį būdą pasirinkti, lemia užkrato gausumas ir sėjos laikas. Kai ilgakojų uodų lervų dirvoje nėra gausu, geriau insekticidus naudoti augalams sudygus, kada lervos pradeda kenkti. Kai šių kenkėjų dirvoje gausu, dirvą galima apdoroti prieš sėją arba jos metu, o po sėjos pagal reikalą panaudoti papildomas priemones. Kai nuėmus priešsėlių derlių dirvos paviršiuje nepaliekama augalinių likučių, kiaušinėliai dedami ne taip intensyviai.

Pagrindiniai insekticidai

27. Lietuvos Respublikoje nuo dirvos kenkėjų sėkloms beicuoti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga imidaklopridas

Švedinės ir javinės muselės (Oscinella frit ir Geomyza tripunctata)

Požymiai

28. Mažos lervutės (apie 5 mm ilgio) įsigraužia į daigo stiebelius ir jais misdamos sunaikina augimo kūgelį. Pagraužtų augalų lapai gali deformuotis ir supleišėti. Stiebas dirvos paviršiuje gali išsipūsti, augalas nebeišleidžia lapų, o išleisti nebeišsiskleidžia. Geomyza tripunctata dar gali sunaikinti daigus minuodama augalus arba nukasdama daigo pagrindą.

Pagrindinė strategija

29. Anksti pasėti augalai mažiau pažeidžiami Oscinella frit ir Geomyza tripunctata. Yra išvestos atsparios šiems kenkėjams kukurūzų hibridinės veislės. Daigai apsaugomi sėjant beicuotą sėklą. Kai šių muselių rizika didelė, galima taikyti vietinį apdorojimą į eilutes, naudojant sisteminius insekticidus (pvz., mikrogranules).

Pagrindiniai insekticidai

30. Lietuvos Respublikoje dirvai apdoroti registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga imidaklopridas; sėkloms beicuoti imidaklopridas.

Kukurūziniai straubliukai (Tanymecus dilaticollis)

Požymiai

31. Suaugėliai puola jaunus daigus (retkarčiais dygstančias sėklas) ir sunaikina juos. Straubliukai minta jaunais lapais apgrauždami jų kraštus. Labiausiai gali pakenkti iki 4 lapelių tarpsnio (BBCH 14). Intensyviau maitinasi aukštoje temperatūroje. Per metus išsivysto viena Tanymecus dilaticollis generacija, žiemoja dirvoje lėliukės stadijoje.

Pagrindinė strategija

32. Agrotechninių priemonių (sėjomaina, sėjos laikas, palankios sąlygos kukurūzų dygimo metu, pasėlio tankumas) naudojimas mažina kukurūzinių straubliukų populiaciją ir jų žalingumą. Reikia sekti kenkėjų išplitimą rudenį prieš jiems ruošiantis žiemoti ir pavasarį, kada augalai pradeda augti. Veiksmingiausiai kukurūzai apsaugomi nuo straubliukų purškiant pasėlius insekticidu. Sėklų beicavimas sisteminio veikimo insekticidu taip pat gali būti naudojamas.

Pagrindiniai insekticidai

33. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo kukurūzinių straubliukų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga cipermetrinas; sėkloms beicuoti: imidaklopridas ir tiametoksamas.

Dirvinukai (Agrotis spp.)

Požymiai

34. Daugiausiai žalos kukurūzams padaro vikrieji (Agrotis ipsilon) ir žiemkentiniai (Agrotis segetum) dirvinukai. Šių rūšių dirvinukai yra polifagai. Kiaušinėlius deda augalų lapų apatinėje pusėje arba ties lapo pagrindu. Išsiritę vikšrai daugiausia maitinasi naktimis, nukąsdami augalus ties dirvos paviršiumi. Dienos metu vikšrai slepiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje arba po dirvos grumsteliais. Dirvinukų pažeidimai panašūs į spragšių. Pažeisti augalai vysta ir geltonuoja, kol visai sunyksta. Priklausomai nuo rūšies, per metus gali išsivystyti 1-2 kenkėjo generacijos. Lervos stambios, pilkos arba pilkai rudos su tamsiomis linijomis nugaroje. Dirvoje būna susisukusios į kamuolėlį. Priklausomai nuo rūšies, dirvinukų lervos būna 25-50 mm ilgio.

Pagrindinė strategija

35. Užkrato lygį sunku pakankamai tiksliai prognozuoti, todėl preventyvus purškimas nuo dirvinukų nenaudojamas. Naudojant insekticidus nuo dirvinukų vikšrų, purškimas veiksmingas būna tik kruopščiai sudrėkinus dirvos paviršių. Labai efektyvus būdas nuo dirvinukų vikšrų yra insekticidų naudojimas granulių pavidalu prieš sėją ar po sėjos iki kukurūzų sudygimo. Augalų apsaugos priemonės nuo dirvinukų vikšrų gali būti naudojamos jiems iškart išsiritus (pirmoje vystymosi stadijoje) ar nuo subrendusių žiemojančių dirvoje vikšrų. Pirmu atveju yra efektyvesnis purškimas, antru – masalų naudojimas. Pagrindinė apsaugos priemonė nuo dirvinukų vikšrų vis dėlto yra purškimas, tačiau masalai mažiau pavojingi aplinkai.

Pagrindiniai insekticidai

36. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo dirvinukų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: alfa-cipermetrinas, deltametrinas, lambda-cihalotrinas; masalas (paruoštas naudoti) – karbarilas.

Amarai (Sitabion avenae, Metopolophium dirhodum ir Rhopalosiphum padi)

Požymiai

37. Kukurūzuose plinta keletas amarų rūšių (Sitabion avenae, Metopolophium dirhodum ir Rhopalosiphum padi), tačiau jų žala gali skirtis. S. avenae yra geltonai žalios ar rudai raudonos spalvos su ilgu juodu sifonu. Šie javiniai amarai kukurūzams mažai žalingi. Natūralūs priešai kukurūzų pasėlyje riboja jų populiacijos gausėjimą. M. dirhodum yra blyškios rausvai žalios spalvos, su ilgu šviesiu sifonu ir vos matoma linija nugaroje. Iš varpinių javų ir žolių pasėlių šie amarai perskrenda į kukurūzų pasėlius besibaigiant kukurūzų lapų vystymosi tarpsniui (BBCH 19). Amarų pažeisti augalai gali susirgti geltonąja mozaika, kuri susilpnina augalo augimą. Žalingiausi kukurūzams R. padi amarai. Šie juodai žali amarai kukurūzų pasėliuose išplinta liepos pabaigoje. Jie gyvena kolonijomis ant kukurūzų lapų ir burbuolių kutų. Čiulpimo vietose lieka punktyriniai pažeidimai. Ant išsiskyrusio lipčiaus susidaro suodinas pelėsis, kuris taip pat gali turėti įtakos derliui.

Pagrindinė strategija

38. Insekticidai nuo amarų kukurūzų pasėliuose gali būti naudojami tik jų kiekiui pasiekus žalingumo ribą. EPPO rekomenduoja purkšti insekticidais, kai lapų vystymosi tarpsnio pabaigoje (BBCH 19) randama 500 S. avenae ar 200 M. dirhodum rūšių amarų. Nuo R. padi rekomenduojama naudoti insekticidus, kai jaunų kukurūzų pasėliuose ant vieno augalo randama 10 sparnuotų patelių ir besiformuojančių besparnių amarų kolonijų. Tačiau jautriausi amarų pažeidimui kukurūzai yra žydėjimo metu. Burbuolę gaubiantiems lapams prasivėrus ir pasirodžius kutams, reikia sekti situaciją lauke ir kai randama daugiau kaip 50 proc. amarais apniktų burbuolių, privalu naudoti insekticidus. Jei plinta tik amarai, rekomenduojama naudoti selektyvaus veikimo insekticidus, kad būtų išsaugoti naudingi vabzdžiai. Pasėjus imidaklopridu beicuotas sėklas, kukurūzai saugomi ir nuo amarų.

Pagrindiniai insekticidai

39. Lietuvos Respublikoje purkšti nuo amarų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: imidaklopridas, lambda-cihalotrinas; sėkloms beicuoti – imidaklopridas.

Erkės (Tetranychus urticae, T. cinnabarinus ir T. turkestani)

Požymiai

40. Kukurūzuose plinta kelių rūšių erkės: Tetranychus urticae, T. cinnabarinus ir T. turkestan.

41. Kai kuriose šalyse pastaraisiais metais erkės masiškai išplinta daug dažniau nei anksčiau. Yra nustatyta, kad dėl šių kenkėjų galima prarasti 20-30 proc. derliaus. Pro pradurtas skylutes erkės iščiulpia epidermio ir parenchimos ląsteles. Iščiulptas lapas pagelsta. Apatinėje lapų pusėje galima matyti voratinklį. Masiškai išplitus erkėms, iššviesėjusios lapų dalys suvysta ir nekrotizuoja. Toks lapas gali visiškai nudžiūti ir atrodyti lyg nudegęs. Lapai pradeda vysti nuo augalo apatinės dalies ir palaipsniui pakyla į viršūninę augalo dalį. Derlius labiausiai nukenčia, kai kukurūzų žydėjimo-vaškinės brandos tarpsniu (BBCH 67-85) yra užpuolami apie burbuolę esantys lapai. Erkių suaugėlio stadija trunka 2-3 savaites. Kiekviena patelė padeda po 40-50 kiaušinėlių. Lervų vystymosi spartumas priklauso nuo temperatūros (pvz., jis trunka 12 dienų, kai temperatūra +23oC ir 7 dienas, kai temperatūra +28oC). Iki kukurūzų brandos išsivysto 3 erkių generacijos. Populiacijos gausėjimui palankus ilgai trunkantis šiltas ir sausas periodas ir augalų išburkimas po stipraus lietinimo. Užkrato šaltinis gali būti kaimynystėje esantys dirvonai, vieškeliai ir keliai, gyvatvorės. Daugelis piktžolių taip pat gali būti erkių dauginimosi vieta.

Pagrindinė strategija

42. Plintant erkėms, pasėliai purškiami ovicidais ar lervų naikinimui skirtais akaricidais. Erkių plitimą reiktų pradėti sekti nuo plaukėjimo tarpsnio pradžios (BBCH 51). Kaskart purškimui rekomenduojama naudoti skirtingo veikimo pobūdžio preparatus, kad neišsivystytų atsparumas vienam insekticidui.

Piktžolės

Pagrindimas

43. Piktžolės stipriai konkuruoja su kukurūzais, ypač kai jie silpnai auga ir vystosi, esant žemoms oro temperatūroms, ir negali konkuruoti su piktžolėmis. Todėl labai svarbu yra sunaikinti piktžoles ankstyvais kukurūzų vystymosi tarpsniais. Saldieji kukurūzai daug silpniau konkuruoja su piktžolėmis, palyginus su pašariniais. Kiekvienais metais keičiasi piktžolėtumas, nes naudojami skirtingi herbicidai ir auginimo agrotechnika (skirtinga augalų augimo trukmė, sumažėjęs žemės dirbimų, kultivavimų skaičius ir pan.). Ypač greitai padaugėja vienaskilčių piktžolių. Dėl dažno ir plataus triazininių herbicidų naudojimo atsirado jiems rezistentiškų piktžolių.

Pagrindinė strategija

44. Rezistentiškumo problemos yra lengvai kontroliuojamos, taikant integruotus piktžolių naikinimo metodus ir plečiant bei įvairinant herbicidų, turinčių naujas veikliąsias medžiagas, asortimentą. Kukurūzai yra auginami plačiais tarpueiliais, todėl piktžolės lengvai naikinamos mechaninėmis priemonėmis. Kukurūzai yra akėjami iki sudygimo ir sudygus, jiems esant 2 lapelių tarpsnio (12 BBCH). Kitą kartą piktžolės mechaniškai naikinamos, kai kukurūzai yra 4-6 lapelių tarpsnio (14-16 BBCH). Jeigu mechaniškai nepavyksta visiškai sunaikinti piktžolių, būtina naudoti herbicidus, ypač didelio piktžolėtumo laukuose.

45. Herbicidų naudojimą kukurūzų pasėliuose sąlygoja: 1) piktžolių sėklų kiekis lauke ir sudygusių piktžolių skaičius iki kukurūzų sudygimo; 2) piktžolių rūšinė sudėtis ir kiekis, nustatytas sudygus kukurūzams ir piktžolėms; 3) piktžolių išsivystymo tarpsnis. Herbicidų veikliosios medžiagos parenkamos, priklausomai nuo piktžolių spektro. Herbicidai naikina ne visas piktžoles, todėl dažnai reikalinga naudoti jų mišinius. Herbicidai naudojami tik esant jų veikimui palankioms sąlygoms. Herbicidų norma taip pat priklauso nuo organinės medžiagos kiekio dirvožemyje.

Piktžolių atsparumas triazinams

46. Triazinai ilgai buvo naudojami vieni, nes piktžolės jiems buvo jautrios. Ne tik vienaskiltės piktžolės atsparios triazinams, bet ir dviskiltės palaipsniui tampa atsparios. Todėl triazininius herbicidus reikia naudoti kombinacijose su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Jeigu triazinams yra atsparios ir vienaskiltės, ir dviskiltės piktžolės, tai patartina purkšti iki kukurūzų sudygimo herbicidais, naikinančiais triazinams atsparias dviskiltes piktžoles. Tai eliminuoja dviskiltes piktžoles iš sudygusio pasėlio. Herbicidas pasirenkamas, atsižvelgiant į vyraujančias lauke piktžoles.

Pagrindiniai herbicidai

47. Kukurūzų pasėliuose naudojami herbicidai yra grupuojami pagal naudojimo laiką ir naikinamas piktžolių rūšis.

48. Lietuvos Respublikoje piktžolėms naikinti šiuo metu registruotų herbicidų, kurie būtų naudojami iki kukurūzų sėjos, nėra. Registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos:

48.1. Po sėjos iki sudygimo – pendimetalinas.

48.2. Sudygus nuo dviskilčių: dicamba mišinyje su MCPA ir 2,4 D, bentazonas, 2,4-dichlorfenoksi acto rūgštis, MCPA.

48.3. Sudygus nuo vienamečių vienaskilčių ir/ar dviskilčių: pendimetalinas, primisulfu­ronmetilas, rimsulfuronmetilas.

 

Suderinta su EPPO

standartu PP 2/17(1)