Naudinga informacija

Pirkėjams

Dovanos Jūsų užsakymui

Pasirinkę sėklų daugiau nei už 10,00 € galite gauti dovanų! Peržiūrėkite pasiūlymus:

Specialūs pasiūlymai

Agurkai

Agurkai pradėti kultivuoti daugiau kaip prieš 6 tūkst. metų. Jų tėvynė – Indijos ir Kinijos atogrąžų ir subtropiniai rajonai, kur jie iki šiol auga natūraliomis sąlygomis (Hardviko agurkas). Laukinių agurkų vaisiai yra smulkūs ir nevalgomi dėl karčiųjų medžiagų – kukurbitacinų.
Agurkuose yra 4-6% sausųjų medžiagų,  apie 2% cukraus, 1% baltymų, 0...

Agurkai pradėti kultivuoti daugiau kaip prieš 6 tūkst. metų. Jų tėvynė – Indijos ir Kinijos atogrąžų ir subtropiniai rajonai, kur jie iki šiol auga natūraliomis sąlygomis (Hardviko agurkas). Laukinių agurkų vaisiai yra smulkūs ir nevalgomi dėl karčiųjų medžiagų – kukurbitacinų.
Agurkuose yra 4-6% sausųjų medžiagų,  apie 2% cukraus, 1% baltymų, 0,7% ląstelienos, 0,1% riebalų. Vaisiai nėra turtingi maistingosiomis medžiagomis, nekaloringi, tačiau jie vertinami dėl savo skoninių ir dietinių savybių. Agurkuose yra tonizuojančių fermentų, padedančių įsisavinti baltymus ir skatinančių virškinimo liaukų sekreciją. Gaivus kvapas ir specifinis skonis yra sąlygojamas laisvų organinių rūgščių ir eterinių aliejų. Agurkuose taip pat yra daug mineralinių medžiagų, įvairių vitaminų, jodo.
Lietuvoje tai viena plačiausiai auginamų daržovių. Vakarų Europoje agurkai dažniausiai vartojami švieži ir marinuoti, o Lietuvoje  trumpavaisius agurkus įprasta raugti.
Tačiau ne visos veislės gerai auga ir dera mūsų krašte, o ir raugti tinka ne bet kuri. Olandų firma Bejo Zaden, siekdama išvesti geriausiai mūsų regione augančius bei derančius hibridus, tenkinančius specifinius poreikius konservavimui ir raugimui, Lenkijoje įkūrė specialų lauko agurkų veislių ir hibridų tobulinimo padalinį. Pasiekti puikūs rezultatai – „Bejo Zaden“ lauko agurkų hibridai turi stiprią šaknų sistemą, augalai gyvybingi, pakankamai atsparūs netikrajai miltligei, agurkų mozaikos virusui, miltligei, rauplėms, todėl gali derėti ilgai – net iki rudens šalnų. Ypač didelis dėmesys skiriamas agurkų paskirčiai – sukurti hibridai puikiai tinka konservavimui ir raugimui. „Bejo Zaden“ agurkų hibridai neapkarsta ir ilgai negelsta.
Daugumos kitų užsienio veislių agurkų vai­siai tam­siai ža­li, be­veik be juos­te­lių pie­ši­nio, šiek tiek ne­įpras­ti mū­sų  akiai. „Bejo Zaden“ selekcininkai, atsižvelgdami į mūsų augintojų poreikius išvedė hibridą Akord F1, o prieš keletą metų – jo antrininką Atomic F1. Gra­žios for­mos, sod­riai ža­li su kon­tras­tin­gu bal­tų juos­te­lių pie­ši­niu vai­siai pri­me­na ti­piškus mūsų akiai lau­ko agur­kus, panašius į daugelio pamėgtos veislės “Rodničiok”.
Dirva. Agurkai yra gana reiklūs augimo vietai. Jiems reikia greitai išylančios, geros struktūros, nesukietėjančiu paviršiumi, humusingos ir daug maisto medžiagų turinčios, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos.
Gausūs agurkų derliai išauginami humusingose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiuose. Smėlingose dirvose sausą vasarą agurkus gali tekti dažnai laistyti, o sunkios dirvos po lietaus užmirksta. Lengvą priesmėlį galima pagerinti įterpiant kom­posto ar per­pu­vusio mėš­lo – tai padidins dirvos rišlumą bei drėgmės išsilaikymą. Sunkius ir nelaidžius vandeniui bei rūgščius dirvožemius reikia pagerinti – įterpti mėš­lo su šiau­dais – dirva taps puresnė, labiau pralaidi orui. Agurkai nepakenčia aukšto gruntinio vandens, todėl jiems netinka šaltiniuotos bei užmirkusios dirvos, blogai auga šviežiai kalkintose dirvose.
Puiki vieta agurkams auginti yra me­džių ar krū­mų nuo vė­jų ap­sau­go­ti plotai su ne­di­de­liu nuo­ly­džiu į pie­tų pu­sę.
Priešsėliai. Agurkų negalima auginti po agurkų bei kitų moliūginių daržovių dažniau kaip kas 3-4 metus, nes iškyla grėsme, kad jie užsikrės tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais. Labai geras priešsėlis yra ankštiniai augalai – žirniai, pupos, taip pat svogūnai, porai, pomidorai, ankstyvieji kopūstai, bulvės. Ne toks geras priešsėlis yra vėlyvi kopūstai ir šakniavaisinės daržovės.
Sėja. Agurkus galima auginti sėklas sėjant tiesiai į dirvą arba sodinant daigais. Greitas ir tolygus sėklų sudygimas didžia dalimi lemia auginimo sėkmę. Todėl reikia:
parinkti tinkamą sėjos laiką taip, kad viršutinis dirvos sluoksnis būtų įšilęs iki 12-15oC;
sėklas įterpti į drėgną žemę, o jeigu reikia – ją sudrėkinti prieš lauko įdirbimą ir sėją.
Jeigu nesilaikoma šių sąlygų, iškyla grėsmė, kad nesudygusios sėklos ilgai gulės žemėje. Tuomet jos pradeda pūti, ilgai dygsta, daigumas būna silpnesnis ir netolygus. Kartais vėliau pasėtos sėklos sudygsta greičiau už tas, kurios pasėtos per anksti į šaltą žemę. Manoma, kad geriausia sėti tarp gegužės 15 ir 20 dienos, arba pagal fenologinį kalendorių – baigiant žydėti alyvoms, sužydėjus kaštonams. Sėklos sėjamos  1,5-3 cm gylyje priklausomai nuo dirvos. Sėti reikia eilėmis, tarp kurių paliekamas 130-150 cm atstumas, o eilėje agurkai turi augti kas 10-25 cm.
Esant šiltam orui, pirmieji daigeliai pasirodo po 4-5 die­nų, dauguma po 7-8 die­nų. Jei pasėta vėsiu metu, agur­kai sudygsta per 12-15 d. Todėl netikėtai atvėsus orams ar esant vėsioms naktims, rekomenduotina pasėtus agurkus uždengti plėvele – taip jie sudygs daug grei­čiau ir vie­no­džiau.
Ankstyvesnį ir gausesnį derlių galima gauti, sodinant daigus. Agurkų daigai auga 30-45 dienas. Daigai į lauką sodinami birželio 5–17 dienomis. Geriausiai daigai prigyja sodinant apsiniaukusią dieną arba vakare į gerai prilaistytą dirvą.
Agurkai mėgsta šilumą, visiškai nepakelia net nežymių šalnų. Augalų augimas žymiai sulėtėja nukritus temperatūrai iki +15°C ir visiškai nustoja augti esant temperatūrai +10°C ir žemesnei. Optimali temperatūra normaliam agurkų augimui yra +25-30°C, santykinis oro drėgnumas – 70-80%.
Tręšimas. Agurkai yra reiklūs maisto medžiagoms. Pradiniame augimo tarpsnyje jiems reikia daugiau azoto ir lengvai įsisavinamo fosforo, o agurkams pradėjus žydėti ir megzti vaisius, sumažėja azoto poreikis, tačiau padidėja kalio. Lauko agurkams reikia 12-17 g/m2 azoto (N), 6-8 g/m2 fosforo (P2O5) ir 18-22 g/m2 kalio (K2O). Reikėtų naudoti kompleksines mineralines trąšas, turinčias ne tik azoto, fosforo, kalio bet ir magnio bei mikroelementų. Fosforo trąšomis tręšiama rudenį arba anksti pavasarį pirmą kartą įdirbant lauką. Apie 80% kalio ir magnio trąšų (tik sulfato pavidalu) lengvose ir vidutinio sunkumo dirvose geriau įterpti ankstyvą pavasarį nei rudenį, o sunkiose, daug organinių medžiagų turinčiose dirvose tręšimą kalio trąšomis galima sujungti su tręšimu fosforo trąšomis rudenį nesibaiminant, kad kalį gali išplauti iš dirvos. Likusią kalio trąšų normą (20%) rekomenduojama įterpti kartu su paskutiniu papildomu tręšimu azotinėmis trąšomis, vėliausiai agurkų žydėjimo pradžioje, nes kalis palankiai veikia vaisių formą, jų kietumą rauginant bei iš dalies apsaugo augalus nuo užmegztų žiedų numetimo streso sąlygomis, taip pat didina jų atsparumą ligoms. Apie 60% azotinių trąšų kiekio įterpiama 10-14 dienų prieš agurkų sėją ar sodinimą, vėliau tręšti pradedama 2-3 tikrųjų lapelių tarpsnyje. Tręšimas azotinėmis trąšomis baigiamas, augalams pradėjus žydėti, nes vėlesnės įterpiamos azoto normos gali lemti vėlyvesnį derėjimą, pabloginti vaisių kokybę, ypač tų, kurie skirti raugimui – gali atsirasti tuščių ertmių. Reikia atsiminti, kad agurkai labai neigiamai reaguoja į chloridų kiekį dirvoje, todėl nerekomenduojama naudoti kalio chlorido. Agurkai teigiamai reaguoja į tręšimą per lapus, ypač streso sąlygomis, t.y. atvėsus orams, nes tuomet šaknys blogai įsisavina maisto elementus, bei tada, kai augalus pradeda pulti ligos ar kenkėjai. Tręšimas per lapus gali būti derinamas su augalų apsaugos priemonėmis.
Augalų priežiūra ir derliaus nuėmimas. Labai svarbus dirvos purenimas, ypač po liūčių ar ilgalaikio lietaus. Kadangi agurkų šaknys yra paviršinės, naudingas ir laistymas, ypač nuo žydėjimo pradžios iki derėjimo pabaigos. Iki žydėjimo agurkai laistomi nuosaikiai, po 3-4 l / 1 m2 kas 5-7 dienas, o žydėjimo ir derėjimo metu kas 2-3 dienas po 6-12 l / 1 m2 (priklausomai nuo oro sąlygų). Laistyti reikia anksti ryte, kad neatsirastų lapų nudegimų, o augalai galėtų per dieną nudžiūti. Vakarinis laistymas skatina ligų vystymąsi, ypač miltligės ir bakterinės dėmėtligės. Nerekomenduojama laistyti stipria srove, nes išplaunama žemė, pažeidžiamos šaknys, lapai, stiebai.
 Jeigu tam tikrais laikotarpiais agurkams trūksta vandens, smarkiai svyruoja temperatūra, žiedai ima kristi, vaisiuose atsiranda tuščių ertmių, jie deformuojasi.
Lietuvoje dažnas lauko agurkų kenkėjas –  pu­pi­nis ama­ras, kuris gali būti randamas ir ant labai jaunų augalų. Amarai pa­žei­džia in­ten­sy­viai au­gan­čias agur­kų vir­šū­nes. Nuo ama­rų  purškiama insekticidais.
Didžiausią žalą Lietuvoje au­gi­na­miems agurkams padaro ne­tik­ro­ji milt­li­gė, kuri pa­žei­džia jų la­pus. Ant la­pų at­si­ran­da pa­vie­nės,  grei­tai plin­tan­čios dėmės, lapas pradeda džiūti. Liga gali plisti labai greitai ir su­nai­kin­ti net nepradėjusius derėti agurkus, kartais net prieš jų žydėjimą.
Mūsų siūlomi agurkų hibridai yra to­le­ran­tiš­ki ne­tik­ra­jai milt­li­gei, tačiau jei sąlygos ligai plisti yra labai palankios, jie ir­gi pa­žei­džia­mi, tik vė­liau ir ma­žiau.
Miltligei plisti palankios sąlygos yra vėsios, drėgnos naktys ir šiltos dienos. Ši liga pradeda reikštis lie­pos pa­bai­go­je – rug­pjū­tį. Nuo jos gali pagelbėti profilaktiniai purškimai, kol li­ga dar neapėmė pasėlio ar pas­tebėti pir­mie­ji jos po­žy­miai. Rekomenduojama  pir­muo­sius pro­fi­lak­ti­nius purš­ki­mus pra­dė­ti prieš agur­kų žy­dė­ji­mą ir kar­to­ti kas 12-16 die­nų. Li­gai jau pa­si­reiš­kus purkšti reikia daž­niau. Standartiškai lauke auginamiems agurkams pakanka 3-4 purš­ki­mų. Preparatų nuo miltligės yra įvairių, prašome teirautis pardavėjų – konsultantų.
Ki­toms lau­ko agur­kų li­goms – pa­pras­ta­jai milt­li­gei, raup­lėms, bak­te­rio­zei – mūsų siūlomi hib­ri­dai yra pa­kan­ka­mai at­spa­rūs, todėl jomis agur­kai ser­ga retai.
Skinant vaisius, reikia nepamiršti pašalinti visus peraugusius, nesveikus bei deformuotus agurkus, kad nebūtų stabdomas likusiųjų augimas. Geriau agurkus skinti ryte arba apsiniaukusią dieną. Karštą dieną nuskinti vaisiai blogiau laikosi, greičiau vysta.
Kita informacija. Svarbu nepamiršti, kad agurkų veislės ir hibridai būna kelių rūšių:
dominuojančių moteriškų žiedų (lauko agurkai) – jų apdulkinimui reikalingi vabzdžiai. Šios rūšies agurkai auginami lauke ir po atviromis priedangomis. Jų sėklos yra gerokai pigesnės.
partenokarpiniai – tai savidulkiai agurkai, kurių vaisiai užsimezga be vabzdžių apdulkinimo. Šie agurkai auginami šiltnamiuose ar lauke, vietovėse, kur maža vabzdžių ar bičių, pvz., šalimais žydinčių rapsų laukas bitėms yra patrauklesnis, nei tuo metu žydintys agurkai.
Švieži agurkai turi šlapimą varančių ir karštį mažinančių savybių, žymiai sumažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Augalinė ląsteliena organizmo beveik visiškai neįsisavinama, tačiau vaidina svarbų vaidmenį žarnyno veiklos reguliavime – stiprina jo peristaltiką, sudaro palankias sąlygas nereikalingo cholesterolio pašalinimui iš organizmo. Agurkų tyrė (100 g prieš valgį) rekomenduojama storosios žarnos uždegimo metu. Vaisiuose yra aptiktas fermentas, artimas pagal savo prigimtį insulinui, todėl agurkas yra labai vertingas dietinis produktas. Vaisių sudėtyje yra fermentai, greitinantys vitamino C  ir B2 įsisavinimą.
Liaudies medicinoje agurkai naudojami podagros, plaučių ir inkstų ligų gydymui. Agurkai naudojami ir kosmetiniais tikslais – dauguma moterų žino, kad veido šviežumui ir grožiui nėra nieko geriau nei agurkų sultys!

Daugiau

Agurkai Yra 21 prekės(-ių).

Rodoma 1 - 21 iš 21 dalykų
Rodoma 1 - 21 iš 21 dalykų